Gegužės 9-ą, Pergalės dieną, kasmet prisimename, kaip didvyriškomis Raudonosios armijos karių pastangomis 1945-aisiais buvo nugalėtas hitlerinis fašizmas, nuožmiausias to laiko imperialistinio kapitalizmo pagimdytas slibinas, grėsęs visišku sunaikinimu ne tik pačiai Tarybų Sąjungai, bet ir ištisoms rytų ir vidurio Europos tautoms, tame tarpe lietuvių tautai. Dorieji žmonės amžiams lieka dėkingi tautų išgelbėtojai, išvaduotojai – Raudonajai armijai.
RAUDONAJAI ARMIJAI
Iš tenai, kur upeliai tarp amžino ledo,
Kur smėlynai banguoja kaip marių vilnis,
Ir kur Volga skalauja šlaitus Stalingrado,
Ir kur sodai lyg taurės žali ir pilni,
Ten, kur Ledjūrio vilnys į krantą sugūra,
Ten, kur vynuogės, palmės ir nafta Baku, –
Iš visur, iš visur subangavo kaip jūra
Milijonai Didžiosios Tėvynės vaikų.
Ginti laisvės manosios ir tėviškės mano,
Dėl gyvenimo grumtis tautų pavergtų
Jūs atėjot iš Gruzijos, Azerbaidžano,
Jūs atėjot nuo Nemuno melsvo krantų.
Jūs ant kraujo dėmėm aptaškytojo skydo
Nešat laisvę pasauliui – gyvent ir klestėt.
Kur jūs žengėt per pelenus – žemė pražydo,
Jūs žygiavot griuvėsiais – išdygo žolė.
O, koks kelias nuo Volgos lig Marienburgo!
Leningradas – Silezijos platūs laukai!
Nesulaiko jūs upės nei pūgos, nei purvas,
Ežerai, gilūs liūnai, pelkėti miškai.
Kaip negali gyvybės pavasarį ledas
Sulaikyti, kai veržias iš žemės želmuo.
Už pečių jums – didžioji šlovė – Stalingradas,
Prieš akis jums – Berlyno dangus ir akmuo.
Ten, už Oderio, dunkso sunkus kaip košmaras
Tarp asfalto, slėptuvių ir plytų krūvų
Pilkas miestas. Nakčia plazda ten gaisro žaros
Tarp kanalų, alėjų, namų negyvų,
Šoka liepsnos per naktį, negęsta lig ryto
Ten, ties sandėliais, rūmais, muziejais senais,
Kaip kerštinga dvasia tų, kurie nužudyti
Dūla žemėj ties miestų pilkais pelenais.
Eina, artinas tau valanda paskutinė,
Kaip istorijos teismas rūstus, nebylys,
O fašistų „imperija“ ! Niekšų landynė!
O Germanija, smaugus tautas ir šalis!
Nuo veidų nusišluostys kariai kelio purvą,
Baigę kovą žėrėjime laisvės liepsnos.
Mūsų tankai praeis pro Vartus Brandenburgo,
Mūsų pergalės vėliavos bokštuos plasnos.
1945
Šaltinis: A. Venclova. Rinktinė. V., 1950, p. 89-90.
Nuo 1943 metų vasario mėnesio iki karo pabaigos, kaudamiesi su hitleriniais okupantais lietuviškoji šaulių divizija nuėjo 386 kilometrus, išvadavo 648 gyvenvietes, nukovė ir sužeidė per 34 tūkstančius priešo kareivių ir karininkų, išvedė iš rikiuotės daug technikos: 108 tankus, 50 šarvuočių, 111 minosvaidžių, 769 kulkosvaidžius. Svarbiausia jie išlaisvino Klaipėda!
AtsakytiPanaikintiAr teisybė, kad lietuviškoji divizija dalyvavo Kursko mūšyje ir pasižymėjo? Lygtai buvo užsiminta apie tai A. Venclovos knygoje Vidurdienio vėtra.
AtsakytiPanaikintihttps://www.e-reading.club/chapter.php/89162/3/Petrenko_-_Pribaltika_protiv_fashizma._Sovetskie_pribaltiiiskie_divizii_v_Velikoii_Otechestvennoii_voiine.html
AtsakytiPanaikinti