Gegužės 9-ajai – Pergalės dienai

Šiandien minime 1945 m. GEGUŽĖS 9 dieną – PERGALĖS DIENĄ. Daugybė taip vadinamų „patriotų“ sakys, esą tai „bloga“, nes „sovietinė“ šventė ar pan. Taip, be abejonės, tai yra TARYBINĖ šventė. O ką per ją švenčia žmonės?

Pagalvokime apie tai mes patys, lietuviai, „iš savos varpinės“ žvelgdami: vokiškųjų grobikų „Generalinis Ost planas“ numatė 85% mūsų žmonių (atitinkamai po 50% latvių ir estų – jiems užkariautojai ketino būti kiek „gailestingesni“...) išsklaidyti po užkariautos TSRS teritorijas, paverčiant vergais ar išnaikinant. O likusius – palikti kaip pigią ir nekvalifikuotą darbo jėgą vokiečių kolonizatoriams-žemvaldžiams. Visa tai buvo planuojama ir neabejotinai būtų buvę įvykdyta. Tačiau šie planai neišdegė – karą laimėjo ne Vermachtas, o 80% jo karių Rytų fronte sunaikinusi (Vakarų fronte, visų žiniai, nukauta tik 20% kare dalyvavusių vokiečių karių) RAUDONOJI ARMIJA – faktiškai išgelbėjusi tiek lietuvių, tiek daugybę kitų vidurio ir rytų Europos tautų nuo pavergimo, o galiausiai, ir nuo sunaikinimo.

Nepatinka šie faktai kokiam smetonas ir hitlerius įsimylėjusiam „patriotui“? Tegul! – istorijos, kokia ji buvo, vis tiek nepakeisi. O kone bizniu tapęs ir naiviu tautiškumo šydu pridengtas, beveik 30 metų mūsuose besitęsiantis ISTORIJOS KLASTOJIMO BIZNIS tiesą gali tik paslėpti, gali suklaidinti dalį žmonių – bet tiesos jis sunaikinti negali - YLA IŠ MAIŠO VISADA IŠLENDA.

Taip ir čia: sąmoningieji lietuvių tautos sūnūs ir dukros žino ir visada atsimins tikrąją šios istorinės pergalės reikšmės ne tik žmonijos, bet ir mūsų krašto istorijai.

Negana to, Gegužės 9-oji - pergalė ne bet kokios valstybės, o Tarybų SOCIALISTINIŲ Respublikų Sąjungos, kovoje prieš atvirai teroristinį pavidalą įgavusį vokiškąjį IMPERIALISTINĮ KAPITALIZMĄ ginant ne ką kita, kaip DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS LAIMĖJIMUS. Didysis Tėvynės karas nepaneigiamai parodė socialistinės santvarkos gyvybingumą, jos gebėjimą atsilaikyti prieš milžinišką ekonominį bei karinį spaudimą ne iš vienos kurios šalies, bet kone iš visos (tuomet vokiečių užkariautos ir kariniams tikslams pajungtos) Europos.

Pagaliau, ryšium su tuo reikia pridurti, kad ši pergalė kapitalistinei šiandienos Rusijai ir ją valdančiajam bei oportunistiškai tarybinį palikimą apgaulės ir populizmo tikslais naudojančiam putininiam OLIGARCHATUI priklauso lygiai tiek pat, kiek Tarybų Rusijai priklausė carinės imperijos pralaimėjimas 1905 m. kare su Japonija (skaityk: ši pergalė jam nepriklauso!).

Todėl minėdami Pergalės dieną ir atiduodami pagarbą visų tautybių kariams-išvaduotojams, pagerbkime ne tuos, kurie, patys su tuo nieko bendro, išskyrus rusų kalbą, neturėdami, kraunasi iš šito sau politinius kapitaliukus naivios liaudies sąskaita, bet tiek pačius kovotojus ir jų vadus, tiek pačią Tarybų Sąjungą, pirmąją pasaulio istorijoje DARBO ŽMONIŲ VALSTYBĘ, 1941-1945 metais įveikusią egzistencinę grėsmę ir išlaikiusią šį nepaprastai sunkų egzaminą.

ŠLOVĖ RAUDONOSIOS ARMIJOS KOVOTOJAMS!

TEGYVUOJA PERGALĖ PRIEŠ FAŠIZMĄ!

Kibirkštis