Dimitris Koucoumbas. Komunistų manifestas ir jo reikšmė dabarties revoliucinei strategijai

Visai neseniai, dar vasario 21-ąją suėjo lygiai 170-eri metai, kaip dienos šviesą pirmąsyk išvydo legendinis dokumentas, marksizmo kūrėjų – K. Markso su F. Engelsu – kartu parašytas Komunistų partijos manifestas. Šia proga verta Manifestą ne tik naujai išsinagrinėti, bet ir apmąstyti jo aktualumą šių dienų pasauly, jo politinėje praktikoje. Pagrindinius šito akcentus gan aiškiai nušviečia dar 2007-aisiais išėjęs dabartinio Graikijos Kompartijos vadovo, D. Koucoumbo straipsnis, kurio lietuvišką vertimą jums ir duodame.

Fašistinė cenzūra Lietuvoje: dėl išleistos knygos – teisiamųjų suolan

2017-ųjų kovo 8-ąją, lyg norint labai jau savotiškai paminėti Tarptautinę darbo moterų solidarumo dieną, buvo surengta keletas kratų, pradedant publicisto P. Masilionio vadovaujamų leidyklų „Politika“ ir „Mūsų gairės“ patalpomis. Dėl ko tai įvyko? Štai tų pačių metų vasarį išėjo didžiulę oficiozo isteriją sukėlusios rusų žurnalistės G. Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ lietuviškas vertimas. Mat minėtame leidinyje skatinama suabejoti dabar mūsuose priimta ir nekritikuotina 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių versija, už kurios paneigimą savu laiku buvo nuteistas ir A. Paleckis. Prasidėjo dar vienas policinis cirkas, kuris dabar, praėjus kone metams, pereina į aukštesnę pakopą – teismo salę.

Salomėja Nėris. Pilėnai

Prieš daugelį šimtmečių užgimė lietuvių tauta, įvairioms gentims besitelkus į žūtbūtinę kovą su bendru priešu – kryžiuočiais, vokiškaisiais grobikais, kurie, tuomečio „civilizuotojo pasaulio“ galvos, Romos popiežiaus, laiminami ir nekaltųjų krauju apšlakstytu krikštu nešini, pavergė ištisus kraštus bei sunaikino ištisas tautas. Tačiau Lietuvos užgrobti jiems nepavyko. Ypatingu skyriumi į šios kovos už žemę ir laisvę, už tautos išlikimą istoriją įeina 1336-ųjų vasario 25-ąją datuojama Pilėnų tragedija, gyventojams su kunigaikščiu Margiriu priešaky atsisakius pasiduoti, tapti vergais ir nusprendus kovoti iki galo. „Ištikimybę savo žemei, savo protėviams, savo kultūrai visuomet šventai saugojo, negailėdami savo gyvybės, lietuvių tautos sūnūs ir dukros“*, – vargu ar kas kita, kaip Pilėnų kova geriau įkūnija šią liaudies rašytojo P. Cvirkos išsakytą didžią istorinę tiesą, kurią taip patogiai užmiršta dabarties pseudopatriotinių konvulsijų tampomi mūsų kosmopolitiniai inteligentėliai. Didvyriškųjų Pilėnų, jų dvasios ir įvykių atspindys – nuostabiame tautos Lakštingalos S. Nėries kūrinyje.

Marius Jonaitis. Robotizacijos baubas ir demografija

Pastaruoju metu vis pasigirsta kalbų apie gresiančią robotizaciją, kuri, kaip teigiama, masiškai sumažins darbo vietų skaičių ir taip milijonus paliks be darbo. Toks teiginys skamba grėsmingai ir tikrai norisi steigti naujųjų luditų judėjimą. Tačiau ar tos prognozės, nors ir rėžiamos ekspertų lūpomis, yra tikrai baisios?

Julius Fučikas. Reportažas su kilpa ant kaklo

J. Fučikas (1903-1943) – viena šviesiausių 20-ojo amžiaus Europos istorijos asmenybių, žurnalistas ir rašytojas komunistas, stovėjęs priešakinėse Čekoslovakijos Komunistų Partijos eilėse. Savo gyvenimą susiejęs su darbininkų klasės reikalu, jis, kaip nemaža kitų, nuėjo marksistinės-lenininės ideologijos, kovos už socializmą ir komunizmą keliu. Šiam apsisprendimui jis liko ištikimas ir tamsiais hitlerinės okupacijos metais, Čekoslovakiją įjungus grobuoniškojo Trečiojo Reicho sudėtin. Nenuilstamai dirbęs pogrindinį partinės spaudos ir organizacinį darbą, Fučikas patenka į gestapininkų rankas ir iš fašistinių kalėjimų gyvas nebeišeina, palikdamas ateities kartoms testamentu „Reportažą su kilpa ant kaklo“.

Dalis Lietuvos pramonės istorijos. Tauragės keramikos gamykla (sunaikinta)

Turbūt daugelis Tauragės gyventojų pamena veikusią „Tauragės keramikos“ plytų gamybos įmonę. Kodėl veikusią? Nes nuo 2008 metų ši įmonė yra sunaikinta. Kaip ir daugelis stambių gamybos priemonių, kurios klestėjo iki 1990 metų (dabartinę jos būklę galite pamatyti šiame reportaže). Kuo pasižymėjo „Tauragės keramika“.

„Šventėme valstybę“... Kieno?

Atėjo ir praėjo vadinamasis Lietuvos nepriklausomybės 100-metis, nuskambėjo himnai, pompastiškos politikierių ir kitų buržujų elito atstovų kalbos kalbelės. Kas šventė, kas nešventė, bet kokios tai būta šventės ir kieno, deja, yra klausimas, kurio didelė dalis žmonių nė neiškels. Mat, sako mums šiaudiniai patriotai, atsakymas paprastas: taigi čia Lietuvos valstybė, gera ar bloga, bet „sava“ ir, girdi, net runkeliu būdamas turi juk didžiuotis, kad esi lietuvis, kad esi jos pilietis... Argi ne taip?

Istorinė tiesa apie vasario šešioliktąją

Kol aplinkui griaudėjo garsios oficiozinio „patriotizmo“ fanfaros, o Vilniaus centre vyko bene ryškiausių Lietuvos buržujų ir politikierių grietinėlės tuštybių mugė, sostinėje būrys bendraminčių marksistų, nuo socialistinio judėjimo veteranų iki jaunimo, gimnazistų, darbininkų ir studentų, susirinko į diskusiją-seminarą „Buržuazinei Lietuvai – 100“ tiek istorinėms peripetijoms, tiek dabarties socialinio bei politinio gyvenimo aktualijoms aptarti. Tarp kitų, buvo perskaitytas pranešimas, skirtas nušviesti dabar slepiamai istorinei tiesai apie vasario šešioliktąją. Jo tekstą ir pateikiame skaitytojų dėmesiui.

Michailas Bugakovas. Seksualinė kontrrevoliucija

Istorija rodo, kad politikai dažniausiai žlunga dėl 3-jų priežasčių: pinigų, alkoholio ir sekso. Dėl pastarosios priežasties buvęs Seimo narys K. Pūkas buvo nupūstas nuo politinės scenos tiesiog kaip pūkas. Dabar jau į įvairiausių seksualinio priekabiavimo istorijų verpetą patenka ne tik politikai, bet ir menininkai, mokslininkai, biznio atstovai, nacionalinių premijų laureatai bei šiaip žinomesni žmonės.

Lietuviškos „laisvės“ grimasos – kaip žurnalistai moksleiviui grasino

Lietuvoje dauguma žmonių tiki interneto platybėse masiškai skleidžiama informacija. Kiekvienas, neturintis jokio supratimo apie politiką, istoriją, yra priverstas tikėti žurnalistų skleidžiama propaganda. Įsidėmėtina, kad Lietuvoje populiarūs žinių portalai (delfi.lt; 15min.lt) yra valdomi kapitalistų. Jie, kartu su politikais ir švietimo sistema, išauklėjo daugelį lietuvių, ypač jaunimą būti taip vadinamais „patriotais“. Ir tai kuo puikiausiai veikia. Dauguma žmonių yra taip išdresiruoti, kad pabandyk tu apie mums primetamas „vertybes“ pakalbėti neigiamai – tave užplūs negatyvas ir užgauliojimai. Tik tą šiuolaikinis jaunimas ir moka, jokių argumentų, tik jų „faktai“, visiškai neparemti jokia archyvine medžiaga. Su šiais dalykais ir gimsta didžiulę dalį lietuvių užkariavęs ultranacionalizmas bei ksenofobija („rusai puola!“).

Bertoltas Brechtas. Penki sunkumai rašant tiesą

Šiandien, vasario 10-ą dieną, sueina lygiai 120 metų, kaip gimė žymus vokiečių literatūros klasikas, poetas ir dramaturgas, B. Brechtas (1898-1956). Įsisavinęs marksizmo-leninizmo mokslą savo darbus ir gyvenimą jis susiejo su tarptautiniu komunistiniu judėjimu, su klasine proletariato kova, kurios idėjomis alsuoja kone visa jo brandžiausioji meninė kūryba. Šia proga savo draugų ir skaitytojų dėmesiui pateikiame 1935-aisiais metais, hitlerizmo įsigalėjimo Vokietijoje metu, jo paskelbtą straipsnį „Penki sunkumai rašant tiesą“, kurio pagrindinių minčių aktualumas toksai, jog atrodytų, kad jos rašytos dabar...

Marius Jonaitis. Trumpa buržuazinės diskusijos apžvalga

Neseniai klausiausi G. Jakavonio organizuoto disputo laikraščio „Respublika“ redakcijoje. Diskusija įdomi ir aktuali, tad kilo pagunda pakomentuoti kai kurių dalyvių pasisakymus. Iš anksto atsiprašau už gal kiek chaotišką stilių. Mane stebina jau kelintą kartą iš Rolando išgirstas teiginys, jog dabartinė ekonominė sistema nėra kapitalizmas, verčia abejoti jo turimomis žiniomis. Nors vyras tikrai nekvailas ir matęs visas laidas su juo. Todėl sunerimau, jog kažkas jam pateikė klaidingą informaciją.

Nerimstantys ukrainiečiai – kovotojai ar politinės apgaulės aukos?

Vos prieš kelias dienas Ukrainos sostinėje Kijeve įvyko daugiatūkstantinis mitingas, kurio dalyviai reikalavo dabartinio šalies prezidento, Maidano įvykių pasėkoje 2014-aisiais į valdžią atėjusio P. Porošenkos apkaltos. Piktintasi socialine nelygybe bei per pastaruosius keletą metų dar labiau išaugusiu masių skurdu. Mitingą su savo šalininkais surengė dar 2015-ais metais Ukrainos pilietybę bei Odesos gubernatoriaus pareigas gavęs gruzinas M. Saakašvilis, mūsiškių buržujų grietinėlės laikomas pavyzdingu vakarietiškos „demokratijos“ atstovu ir netgi potencialiu garbės piliečiu. Kyla klausimas – kasgi čia vyksta?

Karbauskis prieš LRT: juokiasi puodas, kad katilas juodas...

Dar praėjusių metų gale įsiliepsnojo konfliktas tarp bene stambiausio Lietuvos buožės milijonieriaus R. Karbauskio ir LRT laidų vedėjo E. Jakilaičio. Kaip žinia, viskas prasidėjo Karbauskiui iškėlus aikštėn nešvarius 3-jų Jakilaičio įmonių, 2016-ais metais gavusių 2,5 mln. eurų pelno, bet sumokėjusių vos 0,3% mokesčių, reikalus, o pastarajam atsikirtus puokšte nepatogių klausimų apie Seimo pirmininko bizniukus. Ne ilgai trukus tai peraugo į Seimo daugumos ir LRT bataliją, besitęsiančią iki šiol.

Europos Komunistų Iniciatyva: Stalingrado pergalei – 75

Vasario 2-ąją dieną sueina lygiai 75-eri metai nuo Stalingrado mūšio baigties, Raudonosios armijos pajėgoms sutriuškinus nacistų kariuomenę ir jėgų pusiausvyrai kare persisvėrus TSRS naudai, kas padėjo pamatus antifašistinei tautų pergalei.