Tokios yra naujienos mūsų Marijos
žemelėje – gegužės 25 d. pasklido žinia apie itin pelningą kelių statybos
kompanijų aferą: Lietuvos kelių tiesimo normatyvai numato leistiną kelio dangos storio nuokrypio ribą, o šia nuolaida, matyti, per pastaruosius
metus buvo pasinaudota 80% kelių tiesimo atvejų. „Apskaičiuota, kad kelininkams
paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 cm pločio asfalto dangos buvo galima
uždirbti 57 tūkst. 70 eurų“ (Delfi).
2012–2016 m. laikotarpiu už 1,14 mlrd. eurų
įrengti 1807 km kelio. Atsižvelgdami į aukščiau duotus duomenis galime
apskaičiuoti, kad normatyvus neatitikusio kelio ilgis – 1445,6 km. O jei už
1,000098 km tokio kelio atkarpą galima gauti 57070 eurų pelno, tuomet bendra
nutiestųjų kelių suma leido kelių kompanijų šefams sau pasigrobti net 82 mln.
492 tūkst. 370 eurus ir 75 centus!
Skaičiai kalba patys už save – išvogti ne
šimtai ir ne tūkstančiai, bet netgi dešimtys milijonų. Ir viskas – į saujelės „elitinių“
biznierių bei juos aptarnaujančių tranų–biurokratų kišenes. Kol praktiškai 30%
gyventojų randasi ties skurdo riba ar net žemiau jos (Delfi)
– valdančioji klasė su savo liokajais toliau kraunasi turtus paprastos liaudies
sąskaita.
Kaip į tai reaguoja vadinamųjų „valstiečių“
valdžia?
Tuščiais svaičiojimais – apie jokią
baudžiamąją atsakomybę net nekalbama, tiktai, girdi, „atkreiptas dėmesys“ į šią
problemą, normatyvai pakeisti, sumažinus leistiną nuokrypį iki 3,4 cm – ir problemų
nebebus. Tokia yra automobilių kelių direkcijos vadovo, E. Skrodenio ir
dabartinio susisiekimo ministro, aktyvaus „LEO LT“ aferos dalyvio (2009–2010
buvusio LEO LT valdybos nario), R. Masiulio, pozicija.
Kaip pripažįsta pats oficiozinis „Delfis“,
yla iš maišo išlindo, bet kaltųjų nėra ir, panašu, niekam baudžiamoji
atsakomybė už daugiamilijoninį plėšimą net negresia.
Tuo tarpu viena pagrindinių Lietuvos
kelių tiesimo įmonių, „Automagistralė“, iki šiolei savo darbininkams neišmoka po
4000 eurų vertės darbo užmokesčio; iš gausių kelininkų gretų, vos 19 drįso
pasipriešinti savininkų savivalei, o iš jų dar 6 leidosi „nugesinami“ – tokios dar
balandžio mėn. žinios (Kauno
diena).
Taip išeina, kad, net prisivogus
milijonus eurų tiesiant antrarūšius kelius, visgi „neužtenka“ pinigų sumokėti
tuos pačius kelius tiesiantiems darbininkams žadėtojo darbo užmokesčio. Ir visi
tyli! – tokia ta mūsų Lietuva, „prakeikto lietuviško nuolankumo“ persunkta
Marijos žemelė.
Čia nepamaišytų atsiminti, ką prieš 150
metų išėjusiame pirmajame „Kapitalo“ tome rašė K. Marksas:
„Kapitalas bijo pelno nebuvimo ar labai
mažo pelno, kaip kad gamta bijo tuštumos. Bet jei yra atitinkamas pelnas,
kapitalas darosi drąsus. Užtikrinkite 10 procentų, ir kapitalas sutinka būti
visaip panaudojamas; esant 20 procentų, jis darosi judrus; esant 50 procentų,
jis stačiai pasiryžęs nusisukti sau sprandą; esant 100 procentų, jis sutrypia
po kojomis visus žmonių įstatymus; esant 300 procentų, nėra tokio nusikaltimo,
kurio jis nerizikuotų padaryti, nors ir grėstų kartuvės“ (K. Marksas.
Kapitalas. V., 1958. T. 1, p. 679).
Kapitalo nusikaltimai – tai yra būtinas
ir neišvengiamas kapitalistinės santvarkos, kurioje beveik 30 metų gyvename,
padarinys. Savo rankose turėdami valstybę, kaip nuolankią tarnaitę, kapitalistai
turi geriausią įmanomą „stogą“. O kuomet liaudis pasyvi, nematyti nei kovingesnių
profsąjungų, nei bruzdėjimų dėl elementariausio teisingumo, apie šių
nusikaltimų persekiojimą negali būti nei kalbos.
Jam būtinai reikalingas Lietuvoje kone
egzotika tapęs masių sąmoningumas, veiklumas, kovingumas. Kai matysime tokio
pakilimo užuomazgas, galėsime kažko tikėtis – bet savaime šito nebus. Prisidėti
privalome kiekvienas – netylėdami ir drąsiai, principingai kalbėdami tiesą
darbovietėse, valstybinėse ir mokslo įstaigose, tiek tarp šeimos narių, tiek
draugų ir pažįstamų. Iš tokių mažučių kibirkštėlių gali įsižiebti būsimos kovos
liepsna. Dėl jos ir dirbkime.
Kibirkštis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą