„Islamo valstybė“: įrankis imperialistų rankose

Išnaudotojiškų visuomenių istorija byloja, kad egzistuojantys ar kuriami religiniai ir etniniai skirtumai bei prieštaravimai visuomet būdavo naudojami viešpataujančių klasių interesams ginti – daugybę kartų būtent jie sudarydavo formacijas, kuriomis reikšdavosi žymūs klasiniai prieštaravimai.

Kapitalizmo ir imperialistinės sistemos istorijoje kylančiosios buržuazijos neretai apsivilkdavo religijos šydą, o daugelis imperialistinių jėgų išnaudodavo religinius konfliktus, jog konkurentams primestų savo siekius. Vidurinių rytų regionas pilnas tokių pavyzdžių.

Nuo vėlyvojo XIX amžiaus iki šių dienų matėme daug atvejų, kuomet religiniai judėjimai būdavo panaudojami buržuazinių jėgų reakcingų žudikiškų organizacijų sukūrimui, nuo „Talibano“ ir „Modžahedų“ Afganistane iki dabartinės Islamo ir Levanto islamo valstybės (ILIV). Žinoma, šios organizacijos gali įgauti dalinį savarankiškumą nuo savo kūrėjų, arba toliau veikti jų koordinuojamos. Bet svarbu yra tai, jog be imperialistinių mechanizmų palaikymo, be prieigos prie valstybinių mechanizmų, jų veikla nebūtų įgavusi nei tokios didelės apimties, nei įtakos.

Garsieji „Islamo valstybės“ (ILIV) žudikai – ne naujas reiškinys. Tokių „organizacijų“ ir „judėjimų“ santykis su Europos ir Amerikos monopolijomis – labai senas dalykas. Jei pasižiūrėtume į 1928 m., pamatytume, kaip prancūzų kompanija (Sueco kanalas) rėmė Egipte tuomet naujai susikūrusios „Islamo brolijos“ stiprėjimą.

Vis dėlto žinomiausias pavyzdys samdinių, naudojusių islamą, kaip priedangą teroristinei veiklai JAV monopolijų tikslams, buvo 1980-ųjų Afganistanas. 1977-1981 m. prezidento Karterio patarėjo Nacionalinio saugumo klausimais pareigas ėjęs Zbignevas Bžežinskis buvo vienas pagrindinių strategų verbuojant ir apmokant Afganistano modžhhedus (Talibano ir Al Kaidos pirmtakus) kovai prieš Tarybų Sąjungą. Tarp šių JAV užverbuotų antitarybinių „kovotojų“ buvo ir Osama Bin Ladenas. Antikomunizmo vardan JAV imperializmas su savo NATO sąjungininkų palaikymu sukūrė pabaisą, iš kurios ir išaugo Al Kaida.

Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių, „karas prieš islamistinį terorizmą“ tapo pretekstu imperialistinėms invazijoms į Afganistaną ir Iraką. IVIL susikūrimo pagrindus galime rasti 2003 m. imperialistinę invaziją sekusiame Irako sunaikinime. JAV vestas karas Irake ir jį sekęs visiškas Irako valstybės sunaikinimas bei Sadamo Huseino BAAS partijos* likvidavimas pasėjo sėklas IVIL džihadistų iškilimui.

Islamo valstybės (anksčiau – Irako islamo valstybės) lyderis, musulmonas sunitas Abu Bark al-Bagdadi, 2004 m. vasario 2 d. Irake buvo suimtas ir įkalintas Abu Ghraib ir Bucca centruose „civilio kalinio“ Ibrajimo Avado al-Badrio vardu iki tų pačių metų gruodžio, kai, gavęs jungtinės patikrinimo ir paleidimo komisijos rekomendaciją, tą patį mėnesį buvo paleistas, kaip „nežymaus rango kalinus“. Tik paleidus al-Bagdadį, Islamo valstybė išdygo lyg iš niekur ir ėmė užiminėti svarbias Irako ir Sirijos teritorijas.

JAV senatoriaus Dž. Makeino susitikimas su Sirijos opozicijos atstovais. Raudoname apskritime – Abu Bakras al Bagdadis

Yra rimtų įrodymų, kad al-Bagdadis buvo užverbuotas, apmokytas ir finansuotas JAV slaptųjų tarnybų ir arabų vyriausybių. Nuotraukose užfiksuotas jo dalyvavimas susitikimuose su JAV senatoriumi ir buvusiu prezidentiniu kandidatu Džonu Makeinu. Panašu, kad al-Bagdadžiu iš pradžių buvo mėginta pasinaudoti kaip neva „nuosaikiu“ sunitų politinio islamo šalininku. Al-Bagdadžio ir IVIL iškilimas buvo pasekmė eilės įvykių plačiame Vidurinių rytų regione, tame tarpe ir imperialistinio karo Libijoje, vadinamojo „Arabų pavasario“ įvykių bei JAV-NATO imperialistinės intervencijos Sirijoje.

2011-ųjų imperialistinė intervencija Sirijoje nebuvo tokia lengva, kaip iš pradžių tikėjosi JAV vyriausybė su savo regioniniais partneriais (Turkija ir Saudo Arabija). Planai nuversti Bašaro al Asado vyriausybę nepasiteisino. Asado vyriausybė pasirodė esanti žymiai stipresnė, nei Mubarako valdžia Egipte ar Kadafio Libijoje. Vis dėlto „Arabų pavasaris“ jau spėjo nukloti kelią reakcinių jėgų – imperialistų rankose esančių įrankių, kaip IVIL – iškilimui.

1993 m. gruodžio 6 d. laikraščio Independent numeris: antitrybinis kovotojas Osama Bin Ladenas

Nuo pat 2011-ųjų JAV su savo europiniais ir regioniniais sąjungininkais ėmė tiekti prieš Sirijos valdžią kovojantiems ekstremistams ir teroristams milijardines pinigų sumas, ginklus, techniką ir transporto priemones. Tai pripažino daugybė vakarų spaudos leidinių. Už „nuosaikiosios Sirijos opozicijos“ slypėjo IVIL ir kitos imperialistinės jėgos, kurias apmokė, parengė bei finansavo JAV, ES valstybių, Turkijos, Saudo Arabijos, Izraelio ir Kataro slaptosios tarnybos. Trumpai tariant, IVIL žudikai tapo dalimi imperialistinio plano Sirijai, tarnaujančio kare dalyvaujančių valstybių monopolijų interesams.

Gausūs IVIL priskiriami teroro aktai (Paryžiuje, Nicoje, Stambule, Berlyne, Briuselyje ir t. t.) Europoje, Turkijoje ir kitur tik pakurstė represijų ir intensyvesnės saugumo politikos ugnį. Buržuazinės vyriausybės pasinaudojo „IVIL bubu“, siekdamos skleisti baimę visuomenėse, stiprinti prieš liaudį ir darbo žmonių judėjimą nukreiptą valstybinį represinį aparatą, kurstyti ksenofobiją bei rasizmą ir eskaluoti naujas imperialistines intervencijas. Žinoma, negalima atmesti tikimybės, kad IVIL sudarančios grupės gali veikti nepriklausomai nuo savo imperialistinių šeimininkų; tačiau net tai nekeičia imperialistų buvimo imperialistinių mechanizmo įrankiu.

IVIL ateitis priklauso nuo keleto veiksnių: imperialistinių jėgų tarpusavio prieštaravimų ir konkurencijos regione (JAV-ES prieš Rusiją) bei nuo politinės ir socialinės regioninių valstybių (Turkijos, Irano ir t. t.) raidos. Regiono žmonės, imperialistinių karų veikiamų šalių darbininkų klasės, privalo organizuoti savą kovą prieš džihadistus ir jų imperialistinius šeimininkus. Todėl masėms privalu suvokti, jog šios situacijos ištakos yra monopolijų viešpatavimas ir skurdą, neviltį ir karus kurianti išnaudotojiška sistema.

Šaltinis: In Defence of Communism

Vertė: Kibirkštis

 * Arabų socialistinio atgimimo partija – valdančioji partija S. Huseino Irake; dalis buvusio bendro arabų nacionalinio išsivadavimo judėjimo. Red.

Taip pat skaitykite: Graikijos Komunistų Partijos Centro Komiteto nario, Tarptautinių santykių skyriaus vedėjo Elisėjaus Vageno straipsnį „Karinė-politinė lygtis Sirijoje“ (anglų k., rusų k.).