„Laikas nuo laiko pasitaikydavo kai kurie incidentai, bet į juos neatkreipdavo dėmesio. Ir tik per paskutinius penkiasdešimt metų mokslininkai gavo neginčytinus įrodymus, kad per vakcinaciją išgaunami gydantys antikūniai ne visada būna gydantys. Kad kai kuriais atvejais jie susirgimo ne tik nepalengvina, bet jį net pasunkina. Tuo pačiu, tokiais atvejais antikūniai gali ir paaštrinti susirgimą ir, dar daugiau, modifikuoti susirgimą, padaryti jį pavojingesniu“, – paaiškino Kurginianas.
Ekspertas remiasi šiuolaikinių mokslininkų tyrimais: „Šie duomenys įgyti tikrų mokslininkų, dirbančių savos srities priešakyje. Mokslininkū, savo darbe dažnai derinančių šiuos pavojingus tam tikro vakcinavimo padarinius ir vakcinų naudojimą“. Jis teigia: „Yra tam tikras mokslinis pagrindas, neturintis nieko bendro nei su anti-kovidiniu, nei anti-vakcininiu disidentiškumu [turimos omeny tiek „antikovidininkų“, tiek anti-vakcinacinio judėjimo idėjos – Red. past.], nei su baime skiepams kaip tokiems, nei antivakcininiu pasiutimu“.
Be to, Kurginianas nurodo problemą šiuolaikinės visuomenės, kuri sueina į tai, kad šiuolaikinis „vartotojas“ iš esmės silpnai tesuvokia, kas dedasi mokslo priešakyje ir jį lengva įtikinti vienų arba kitų teiginių teisingumu. Šitokia būsena gali pereiti į „intertišką pseudointelektualinę aroganciją“. Tokio tipo „vartotojams“ politologas priskiria ir žmones iš valdžios tiek Rusijoje, tiek Vakaruose.
„Ir jei tie vakarietiški ponai orientuojasi į pačius save ir į savo šeimininkus, tai pas mus valdantieji orientuojasi į tuos (vakarietiškus) šeimininkus, kurie orientuojasi į dar ką nors – farmakologines kompanijas ir „giliąją valstybę“. Ir mūsų valdantieji, ir jų vakarietiškieji kolegos – tai iš esmės eiliniai vartotojai. Be to, tokie vartotojai, kurie niekada nevargins galvos dėl to, kad suprastų, kasgi darosi mokslo fronte. O, atvirkščiai, vakarykščius atradimus, jiems išdėstytus kažkokiose pamokėlėse, laikys paskutiniuoju, o, tiksliau, paskutiniuoju mokslo žodžiu. O save – šio žodžio nešėjais, taigi – išrinktaisiais“, – paaiškina Kurginianas.
Tokia dalykų padėtis prives prie to, kad, prisidengiant žmonių, visuomenės ir žmonijos gelbėjimo nuo ligos pretekstu, bus naudojamos visos pasiekiamos valstybinės slopinimo priemonės.
„Ir kaip gi galima skaitytis su laukinių, destruktyvių elementų nuomone? Tą nuomonę reikia atmesti žmonijos išgelbėjimo vardan. Be to, kad gelbėjimo priemonė akivaizdi – karantinas, vakcina ir taip toliau. Na, o tie, kuriems ši priemonė žinoma, ir gelbės žmoniją, nusispjaunant į pasiutusį necivilizuotų, laukinių gyventojų sluoksnių pasipriešinimą. Ir šiam gelbėjimui nuo tų, kuriuos vadina laukiniais, pradžiai panaudos policiją, o paskiau ir armiją. Ir bet kuriuo atveju – prievartą“, – tvirtina ekspertas.
Galiausiai tai prives prie žmonijos pasidalijimo [kastomis]. Kurginianas tai įvardija kaip vieną pagrindinių technokratinio bei transhumanistinio pasaulinio vystymosi problemų. Jis mato vienintelę alternatyvą – komunizmą. Ekspertas pažymi:
„Bet komunizmas galimas tiktai sąlygomis, kada tikslu taps ne pelnas ir ne komfortas, o stiprus žmogaus kilimas aukštyn. Ir tiktai žmonių įsitraukimo į tikrą dalyvavimą žmogiškame tiesos ieškojime, į žmogišką siekimą įveikti esamą pasaulio supratimą, į aistringą dalyvavimą viskame, ką metafizika vadina „ugningumu“, pagrindu. Ir tai, be abejo, įtraukia ir troškimą pačiam kažką tai judinti pirmyn, ir troškimą žinoti kas būtent ir kaip būtent juda pirmyn, atšaukiant tai, kas vakar atrodė besąlygiška ir sukuriant tą nauja, kas vėliau taipogi kažkokia prasme bus atšaukta“.
Šaltinis: ИА Красная весна
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą