Kaip atrodo susirgimas „koronavirusu“? – pasikalbėjimas su skaitytoju

Per visus įsivaizduojamus kanalus toliau tęsiantis isterijai dėl COVID-19, vienas nuolatinis „Kibirkšties“ skaitytojas, geras mūsų draugas Kryžmantas Dūda kreipėsi į redakciją su įdomia žinia – kad jo žmonai diagnozuotas vadinamasis „koronavirusas“ ir tiek jis, tiek visa jo šeima dabar yra „saviizoliacijoje“. Ir kadangi „kovidininką“ Lietuvoje sutikti yra reta, o ir šnekamu klausimu daug visokių spekuliacijų – nutarėme pasikalbėjimą su Kryžmantu paskelbti ir kitiems mūsų skaitytojams neilgo interviu pavidalu.

1. Sveiki, Kryžmantai – kaip supratau, Jūsų žmonai buvo diagnozuotas koronavirusas. Gal pasakytumėte, kaip šitai įvyko, kiek spėjo nuo tol praeiti laiko, ką turite daryti ir kaip gi Jūs visi (ir žmona, ir sūnus) jaučiatės? Ar tai - tikrai toks baisus susirgimas?

Sveiki,  taip – šiai minutei oficialiai diagnozuotas koronavirusas tik mano žmonai. Nemanau, kad man su sūnumi bus kokliušas. Šiandien jai pranešė, kad jos teigiamas testas,  bet mes jau sirguliuojame nuo spalio 15 d. ir įtarėme, kad gali būti šis virusas, nors įtartinai į visa tai žiūrėjau, tiek sąmokslų internete ir pats nepažįstu kas būtų sirgę. Viskas labai lėtai vyksta su oficialiu nustatymu. Po žmonos gauto teigiamo atsakymo skambinausi nesenai ir aš ta pačia linija (1808). Prisiskambinti buvo nelengva,  linija pastoviai užimta. Prisiskambinus tik rytdienos pietų metų galėsime pasitikrinti,  o atsakymo irgi pora dienų lauksim. Žmona visa tai praėjo,  žinau ir kas manęs laukia. O prasidėjo kai žmonos kolegai darbe nustatė „kovidą“. O visą kolektyvą įmonė pasiuntė dirbti iš namų. Po šios naujienos žmona ir aš pajautėm pirmus simptomus, jausmas lyg atsiradus nedidelei temperatūrai. Bet temperatūros nebuvo nei pas ją, nei pas mane. Jaučiau nedidelį raumenų skausmą, žmona silpnumą irgi – palyginus su gripu – tikrai nedidelį. Sekančią dieną žmonelės termometras parodė 37,2°. O man nieko ir jaučiausi labai gerai, tik dėl visa ko nekišom nosies  į lauką. Trečią dieną vėl pajaučiau lengvą raumenų maudimą, jėgų nebuvimą, bet temperatūros man  nėra, o žmonai tas pats 37,2° ir simptomai panašūs. Nesuprasi tai sergi, ar nesergi,  keista būsena ir tiek. Ketvirtą dieną sūnus iki šiol gerai jautėsi ir ta proga, kad stipresnis už  virusą, iš šaldytuvo išsitraukė nugalėtojų ledų, tą patį vakarą buvo apdovanotas 38° temperatūra. Bet kaip mirtinas ligonis neatrodė. Tiesa, jis ir žmona jautė nedidelį skausmą plaučiuose. Šiandien šešta diena, aš iki šiol be temperatūros ir jausmas tas pats – vos juntamas, lyg kažkas ir yra. Pas žmoną ir sūnų taip pat temperatūros nebėra, bet būsena panaši ir jie jaučia maudimą plaučiuose. 

2. Juk jau žinoma, kad šiai epopėjai ruoštasi dar anksčiau (vien Lietuvoje – 2019 m.), todėl ne be reikalo svarstoma, kad čia – tiesiog socialinis eksperimentas. Bet kaip gi Jūs, atsižvelgdamas jau ne tik į tokią bei panašią informaciją arba nuogirdas, bet ir į savo asmeninį patyrimą, vertintumėte dabar galiojantį „karantininį“ režimą – ar jisai pamatuotas, ar apskritai adekvatus realiai situacijai?

Kol stebėjome šį spektaklį per televiziją, internetą, iš kalbų su draugais, giminaičiais, kas dirba medicinos srityje, tai tikrai buvo panašu į didžiulį spektaklį. O ką aš dabar galiu pasakyti po matytų kovo mėnesį vaizdų – per žinias kraunamus karstus, internete gatvėse priguldyta lavonų ir t. t. ... Na visų pirma mes sveiki, neturintys lėtinių ligų, bet ir niekada nesisvečiuodavom su peršalimais, temperatūrom pas ligotus ir senus žmones. Jiems ir gripas buvo mirtinas. Be abejo, silpni žmonės tokia lengva forma kaip mes dabar sergam, taip nepraslystų,  todėl juos bet kokiu atveju reikia saugoti. Nors man oficialiai yra uždrausta iškišti nosį už buto ribų,  bet aš ir be jų draudimų niekur nebelindau. Klausytis korona linijoje apie pasekmes kažkaip... man daug klausimų kyla, kodėl tada taip nuo gripo mums tokių draudimų nebuvo. Turiu su kuo dabar palyginti,  tai daug baisiau į lovą kelioms dienoms parversdavo, kad oj, oj, oj... Senam ligotam žmogui visiškai p...c! Atsakyti į klausimą, ar pamatuotas karantinis režimas... Švedija, Baltarusija eina teisingu keliu. Vyresniems labiau saugotis, sergančius gydyti kaip iki šiol tas buvo. O ne uždarinėti ligonines, kad tada kam reikia skubios pagalbos prisibelsti negalėtų. Kažkoks absurdas, o kai pavasarį gaudė miške bėgiojančius ir baudavo, tai ir nebėra ką kalbėti. 

3. Ir kaip Jums atrodo – ko šituo siekia ne šiaip Lietuvos, bet apskritai kapitalistinio pasaulio valdantieji sluoksniai? Ar tai – realus rūpestis dėl visuomenės sveikatos ar, atvirkščiai – tik pretekstas kažkam kitam?

Tai akivaizdžiau nei akivaizdu, kad kapitalistinio pasaulio valdantieji jau mus „muštravoja“ – pratina prie naujos tvarkos,  naujų elgesio taisyklių. Nereiks jiems vaidinti demokratijos, kurios ir taip nebuvo,  tai tik legaliai galės mums rankas sukioti. Sugriovus „blogio“ imperiją“, „gėrio“, „laisvės“ nešėjai tą pačią dieną nesiėmė iš karto čiupti mums už atlapų, viskas buvo ilgai, palengva ir kruopščiai einama prie to kas dabar dedasi. Tiek Vakaruose tiek čia. Kol egzistavo Tarybų Sąjunga, Vakaruose stambus kapitalas dalino saldainiukus liaudžiai. Nebėra Tarybų Sąjungos, nebėra saldainiukų... Be to, puikiai pasidarbavo per 30 metų ir švietimo sistema: saldainiukų dalintojai per trisdešimt metų užaugino sau gana lojalią kartą, balsuotojus už gabrių ir ale laisvių partijas. 

4. Ką Jūs pats galėtumėte pridurti bei palinkėti kitiems mūsų skaitytojams – ypač tiems, kurie dar nesusidūrę su „koronavirusu“?

Mes dabar turim  realų „kovidą“ – tai kaip ir visos kitos peršalimo ligos šaltuoju metų laiku. Jokių tablečių nenaudojom. Kaip ir kiekvieną rudenį ir žiemą naudojam imbierą, citriną ir česnaką,  viso šito gėrio dabar sunaudojame daugiau nei įprastai. Tiesa, suvartojus keletą skiautelių česnako, iš tiesų porai valandų pagerėjimas juntamas. Įtraukite į racioną šiuos ir panašius produktus –  blogiau tikrai nebus. Saugokit save ir sėkmės!

Kalbėjosi: Stasys Gervė