Nikolajus Ostrovskis. Žodis užsienio draugams

Yra žmonių, kurių dvasios negali palaužti jokie vargai ar sunkumai, jokios fizinės kančios, kurie gyvena, kaip sakoma, – „ne vien duona“, – bet ir aukštesniu, į socialinę bei moralinę žmonijos pažangą nukreiptu idealu. Vienas geriausių to pavyzdžių – 1904 m. rugsėjo 29 d. gimęs rusų tarybinis rašytojas Nikolajus Ostrovskis, komjaunimo veikėjas ir 1918-1922 m. Pilietinio karo dalyvis, autobiografinio romano „Kaip grūdinosi plienas“ ir legendinio jo herojaus – Pavkos Korčiagino – autorius ir prototipas: visa jo gyvenimo istorija, visa jo dvasia – tai tikrų tikriausias šiandien triumfuojančio miesčioniškumo, bedvasio vartotojiškumo, antipodas, tai tvirto ir drąsaus, o kartu – ir teigiamas pavyzdys, koks gali būti jaunas žmogus.

Frydrichas Engelsas. Dėl ankstyvosios krikščionybės istorijos (II)

Kada buvo parašyti pirmieji krikščionių raštai? Kokios jų pagrindinės idėjos ir kokie realūs istoriniai įvykiai už jų stovėjo? Kaip vystėsi ankstyvųjų krikščionių judėjimas? Kokie panašumai tarp jo ir XIX amžiaus komunistų? Apie šiuos ir kitus klausimus – antroje F. Engelso straipsnio „Dėl ankstyvosios krikščionybės istorijos“ dalyje.

Yla lenda iš maišo: buvęs sąjūdietis demaskuoja Vytauto Landsbergio darbelius

Neseniai pasirodė labai įdomus vaizdo įrašas, kuriame buvęs sąjūdietis ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojas, dabar „Drąsos kelio“ sąraše Seimo rinkimuose dalyvaujantis Arvydas Balčius kalba apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius ir konkrečiai Vytautą Landsbergį liečiančius faktus, kurie – jei jais tikėti – iš esmės neigia oficialiąją įvykių versiją.

Frydrichas Engelsas. Dėl ankstyvosios krikščionybės istorijos (I)

Nemažai spekuliacijų dėl to, koksai yra santykis dėl krikščionybės ir komunizmo. Iš tiesų, šiuo klausimu ir galima, ir reikia šnekėti, nes tema – aktuali. Tačiau pradžiai vertėtų susipažinti su istorine dalyko puse, o būtent, su pačios krikščionybės ištakomis ir tai, kaip jas suprato marksizmo kūrėjai. Šiuo požiūriu labai vertingas F. Engelso straipsnis „Dėl ankstyvosios krikščionybės istorijos“, su kuriuo dabar savo draugams bei skaitytojams ir siūlome susipažinti.

Radžvilo Nacionalinis susivienijimas – nesisteminė alternatyva ar sisteminis „feikas“?

Paskutiniu metu nemažai šnekama apie rinkimus į Seimą. Ir tai natūralu – nes rinkimai jau ant slenksčio. Taip pat normalu ir tai, kad vadinamųjų „nesistemininkų“ gretose diskutuojama: ar boikotuoti rinkimus, ar visgi eiti ir balsuoti. Ir, jei balsuoti – tai už ką? Ir šiame kontekste kaip vienas pagrindinių variantų pasireiškia VU profesoriaus Vytauto Radžvilo pirmininkaujamas „Nacionalinis susivienijimas“, kurį kai kurie laiko esant alternatyva vyraujančiai liberalistinei politikai. Bet ar tai – tikrai tikra alternatyva?..