Lygiai prieš 100-ą metų, (1918 m. gruodžio 8 d.)
neva „nepriklausomybę“ paskelbusioje, bet faktiškai Vokietijos okupacinėje
valdžioje buvusioje Lietuvoje, sukilusiems liaudies sluoksniams rusišku
pavyzdžiu pradėjus kurti Tarybų valdžią, suformuota Laikinoji Revoliucinė
vyriausybė. Su Vincu Mickevičiumi-Kapsuku ir Zigmu Aleksa-Angariečiu priešaky, tepraėjus savaitei
(gruodžio 16 d.) ji kreipėsi į mases Manifestu, kurio pilną tekstą pateikiame
istorinės pažinties tikslais.
LIETUVOS LAIKINOSIOS REVOLIUCINĖS DARBININKŲ IR VARGINGŲJŲ VALSTIEČIŲ VYRIAUSYBĖS MANIFESTAS
Sukilusiųjų Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vardu, Lietuvos raudonarmiečių vardu skelbiame karinės Vokietijos okupacijos, Lietuvos Tarybos ir visų kitų buržuazinių tautinių tarybų ir komitetų valdžią nuversta.
Visa valdžia pereina į Lietuvos Darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybų rankas.
LIETUVOS DARBININKAI, BEŽEMIAI IR MAŽAŽEMIAI!
Išmušo pasiliuosavimo valanda iš nepakeliamo Vokietijos
okupantų jungo, nužeminimo ir skurdo. Išmušo jūsų pasiliuosavimo valanda iš amžino jungo dvarininkų, didžiųjų ūkininkų ir kapitalistų,
kurie iš žmonių vargo susidėjo per praėjusią baisiąją skerdynę didžiausius turtus.
Prasidėjo tai, kas turėjo Įvykti pasaulinio
imperialistinio karo rezultatu: prasidėjo pasaulinė proletarų revoliucija, kuri
griauna vieną sostą paskui kitą ir savo geležiniu kūju daužo retežius, veržiančius viso pasaulio
proletariatą. Po rusų caro sugriautas Austrijos-Vengrijos sostas, o paskiau ir
Vokietijos. Traška ir griūva pasaulio kapitalo tvirtovės. Arti žuvimo valanda anglų- prancūzų-amerikonų
imperializmo, kuris dabar laiko save viso pasaulio pergalėtoju, kaip dar
neseniai tuomi didžiavosi pergalėtojas Vokietijos imperializmas.
Galingai žengia pirmyn Pasaulinė proletarų revoliucija. Viso pasaulio buržuazija mato, kad artinasi jos
galas. Savo mirtinojo priešo akivaizdoje ji organizuojasi šventon pasaulinės
kontrrevoliucijos sąjungon ir įtempia visas savo pastangas, kad pirmiausia
nuslopinus socialistinės revoliucijos sūkurą Rusijoje.
Užsidegus revoliucijai Vokietijoje, dar labiau padidėjo pavojus
pasauliniam kapitalui. Jis prisirengęs imtis visų priemonių, kad tik neleidus
susijungti Rusijos revoliucijai su Vokietijos; dėlei to jisai ypatingą domę
atkreipė į kraštus, skiriančius Rusijos Respubliką nuo Vokietijos. Geležiniu lanku jisai nutarė suveržti Rusiją ne tik iš rytų ir šiaurės,
bet ir iš pietų ir vakarų, ir būtinai pasmaugti Rusijos revoliuciją, o paskui
ir Vokietijos.
Parsidavėlė Baltijos, Lietuvos ir Lenkijos buržuazija, nesitikėdama savo spėkomis
pergalėti kylančią pas mus proletarų revoliuciją, daro visa, kad greičiau
atvyktų anglų-prancūzų-amerikomų kareivija ir kad padėtų jai kraujo upėse
paskandinti darbininkų klasę. Mes žinome, ką neša šitie naujieji „liuosuotojai“ Lietuvos proletarams ir
pusiau proletarams: jie neša tą patį jungą ir nužeminimą, kuriuos trys metai
atgal atnešė Vokietijos „liuosuotojai“, tą patį darbininkų klasės ir sodžiaus biednuomenės grobimą,
pavergimą. Iš Rusijos patyrimo mes matome, kad sąjungininkų imperialistų „okupacija“
niekuomi nesiskiria nuo vokiečių imperialistų okupacijos: tas pats dvarininkų
ir kapitalistų valdžios grąžinimas, tas pats darbininkų ir sodžiaus biednuomenės pavergimas, ta pati juodoji reakcija, tie patys šaudymai
ir pasityčiojimai iš mūsų brolių.
Tai privertė Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų
partijos – vienintelės masinės Lietuvos proletarų partijos – Centro Komitetą
imtis pačių griežtųjų priemonių, kad nukreipus slenkantįjį ant Lietuvos proletariato ir
vargingųjų valstiečių mirtinąjį pavojų.
Remdamasis valia Lietuvos darbininkų, sodžiaus biednuomenės ir
raudonarmiečių, sukilusiųjų prieš okupacines valdžias ir jų agentą
kontrrevoliucinę Lietuvos Tarybą ir atmetančiųjų bent kokius kontrrevoliucinius
mėginimus iš anglų-prancūzų-amerikonų kapitalistų pusės įsimaišyt Lietuvos
darbo minių likiman, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro
Komitetas paskelbė Laikinąją revoliucinę Lietuvos darbininkų ir vargingųjų
valstiečių valdžią.
Revoliucinių Lietuvos darbininkų minių vardu
skelbiame:
1. Vokietijos okupacijos valdžia Lietuvoje nuo šio laiko yra
panaikinta.
2. Kaizerinė Lietuvos Taryba su jos Ministerių
taryba ir visos kitos buržuazinės tautinės tarybos ir komitetai yra panaikinti, o jų agentai beesą
be Įstatymo apsaugos.
3. Visa valdžia pereina į Lietuvos
Darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybų rankas.
4. Neleistini jokie tautų teisių apribavimai.
Visos Lietuvos tautos sulyginamos savo teisėmis. Kiekviena tauta turi teisės
naudotis savo prigimta kalba valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose.
5. Visi Tarybos, minėtųjų antram punkte komitetų
ir jų agentų įstatai, įsakymai, nutarimai, paliepimai, lygiai ir okupacinių
Vokietijos vyriausybių įsakymai ir 1.1., kiek jie neliečia išimtinai vokiečių
kareivių ir jų išėjimo iš Lietuvos, yra neteisėti ir neturi būti pildomi.
6. Visi Tarybos, minėtųjų komitetų ir okupacinės
vokiečių vyriausybės paskirtieji valdininkai, jeigu jie patys liuosu noru
neatsisakys nuo savo vietų, turi būti tuoj suimti.
7. Kiekvienas, kuris verčia pildyti Tarybos, buržuazinių komitetų, okupacinių
valdžių arba jų agentų paliepimus, bus persekiojamas visu revoliucinių įstatų
aštrumu.
8. Visa dvarininkų, didžiųjų ūkininkų, bažnyčių, vienuolynų ir kunigų žemė, su gyvuoju ir neąyvuoju
inventorium, lygiai ir visi miškai, vandens ir žemės gelmės pereina visų
Lietuvos darbo minių nuosavybėn (nacionalizuojama) ir perduodama Darbininkų ir
mažažemių atstovų tarybų žinion.
9. Visi geležinkeliai, pašto* įstaigos,
telegrafo ir telefono tinklai, fabrikai, bankai ir urminiai sandėliai skelbiami
visų Lietuvos darbo minių nuosavybe (nacionalizuojami) ir buvusiųjų šeimininkų,
valdytojų ir savininkų turi būti perduoti tarybų valdžios organams pilnoj tvarkoj,
sulig tam tikrų revoliucinės darbininkų valdžios nurodymų.
* Originale: krasos. Red.
10. Aštriausiai draudžiama išvežti iš Lietuvos ir gadinti gyvąjį
ir negyvąjį inventorių, taip pat vagonus, geležinkelių įtaisymus, pašto,
telegrafo ir elektros stočių turtą ir kitokį, kuris turi vertės visiems šalies
gyventojams.
11. Vietinės tarybos privalo saugoti žmonių turtą nuo išgrobstymo ir
kaltininkus traukti kuo aštriausion atsakomybėn.
12. Darbo mokestis palengva pakeliamas iki priimtųjų
Tarybų Rusijoj normų.
13. Įvedama 8 valandų darbo diena pramonėj, prekyboj
ir žemės ūkyj.
14. Visos darbininkų ir sodžiaus biednuomenės skolos
kapitalistams, dvarininkams, didiesiems ūkininkams ir dvasiškiams paskelbiamos
kaipo nesančios.
15. Griebiamasi griežtų priemonių šalies ūkio gyvenimui
atstatyti (transportui sutvarkyti ir 1.1.), nustatyti Lietuvos prekių mainymui
su Tarybų Rusija, Vokietija ir kitomis kaimynų šalimis.
16. Griebiamasi griežtų ir be pasigailėjimo priemonių
kovoje su brangenybe ir spekuliacija, ypač pirmojo reikalo produktais.
Statydami savo naująjį gyvenimą tais pačiais
pamatais, kurie padėti Rusijos Socialistinės Federatyvinės Tarybų Respublikos
pagrindan, mes ateityj eisime ranka už rankos su Tarybų Rusija ir su visomis kitomis šalimis, einančiomis
socialistinės revoliucijos keliu.
Laikinoji Revoliucinė Lietuvos darbininkų ir vargingųjų
valstiečių valdžia pareiškia, kad ji pačiu griežčiausiu būdu kovos dėl socialistinės tvarkos įvykdymo Lietuvoje. Bet be
energingiausios Lietuvos darbininkų minių, proletarų ir sodžiaus biednuomenės, paramos, be
galutinio pergalėjimo kontrrevoliucinės buržuazijos, dvarininkų, didžiųjų ūkininkų ir jų tarnų –
dvasiškijos, be pašalinimo iš Lietuvos kontrrevoliucinių okupacinių Vokietijos
vyriausybių, palaikančių kaizerinę Lietuvos Tarybą ir baltagvardiečių gaujas,
be pačios griežčiausios atspirties besiartinantiems naujiems mūsų laisvės smaugėjams
ir naujiems mūsų pavergėjams – anglų- prancūzų-amerikoinų kapitalo tarnams, –
be to nepasiseks įvykdyti esančiųjų prieš mus didžiųjų uždavinių darbo Lietuvos
paliuosavimo nuo jos pavergėjų.
Draugai darbininkai ir vargingieji valstiečiai!
Mes nebe vieni jau dabartiniu momentu. Mums į talką eina keliantis revoliucinio
sukilimo vėliavą viso pasaulio proletariatas. Mums užtikrinta visokeriopa darbininkų
ir valstiečių Tarybų Rusijos parama. Mums skuba į talką su išplėstomis
raudonomis vėliavomis mūsų broliai raudonarmiečiai, nukankintosios, dabar
besiliuosuojančios mūsų Lietuvos darbininkų ir valstiečių sūnūs.
Draugiškai, broliškai sutikit juos ir stokit į jų
eiles. Bendromis pajėgomis jūs lengviau pergalėsite savo engėjus.
Tat kelkit sukilimo vėliavą! Visi proletarai, be
tautų skirtumo, prie ginklų! Visur kurkite Darbininkų ir mažažemių atstovų tarybų valdžią. Verskite savo amžinuosius engėjus! Stokite į
Lietuvos Tarybų Respublikos Raudonosios Armijos eiles!
Tegyvuoja paliuosuota Lietuvos Darbininkų ir Vargingųjų Valstiečių Tarybų
Respublika!
Tegyvuoja Lietuvos Darbininkų ir vargingųjų valstiečių tarybos!
Tegyvuoja mūsų Raudonoji Armija!
Tegyvuoja Pasaulinė socialistinė darbininkų revoliucija!
Tegyvuoja socializmas!
Laikinosios Revoliucinės Lietuvos darbininkų ir
vargingųjų valstiečių valdžios vardu:
Pirmininkas V. Mickevičius-Kapsukas
Valdžios nariai: Z. Aleksa-Angarietis, Kazimieras Cichovskis, Simonas
Dimanšteinas, Aleksandras Jakševičius, Konstantinas Kernovičius, Svotelis-Proletaras,
Aizikas Vainšteinas
Vileika, 1918 m. gruodžio 16 d.
Šaltinis: V. Kapsukas. Raštai. T. 8. V.,
1966, p. 21-26.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą