Landsbergis prieš pardavėją (ir Didelis AČIŪ Angelei)

LNK savo laidoje „Yra kaip yra“ (2018 lapkričio 29 d., ~ 17:30 val.) susodino patį „nepriklausomybės kalvį“ prieš pardavėją Angelę. Landsbergių ir jų draugelių interesus atstovaujanti televizija nerado Maximose ar Rimi tinkamo oponento Angelei. O būtų daug įdomiau išgirsti įspūdžius pardavėjų iš skirtingų laikotarpių – viena apie sovietmetį, kita – apie dabartį. Viena prisimintų savo sovietinę jaunystę, o kita papasakotų apie savo jaunystę DABAR. Va tai būtų palyginimas!

O dabar – pasodino smauglį prieš pelytę ir ruošėsi pasilinksmint.

Nesulaukė! Pelytė parodė dantukus. Pardavėja Angelė pačiais paprasčiausiais žodžiais paaiškino žiūrovams, kodėl vadinamuoju sovietmečiu daugumai dirbančiųjų buvo geriau.

Ir teko abiems kapitalizmo apologetams gintis banaliu sąvokų painiojimu. Jei Angelė kalba apie valstybės užtikrinamas gyvenimo materialines ir kultūrines sąlygas, socialines garantijas, tai jos oponentai – apie bananus, dešreles, spalvingus pirkinius, ligas ir keliones į šiltus kraštus. Pateikta nuostabi Lenino posakio, –  „kiekviena virėja turi suprasti, kaip valdoma valstybė“, – iliustracija. Gaila, bet nei profesorius, nei jo palaikymo komanda supratimu Angelei neprilygo. Jei piliečiai bėga iš Lietuvos, jei neranda darbo, jei senatvė visiškai neužtikrinta, jei mokinių ir mokyklų skaičiai mažėja, tai yra akivaizdus ženklas, kad šalis valdoma blogai.

O tas idiotiškas viražas, atseit, dabar galima televizijoje kritikuoti ministrus, o tuomet – ne, sukėlė tik pašaipą. Tiek tada, tiek dabar kritikuoti ministrus televizijoje gali tik specialiai parinktos personos. Ir neliečiant santvarkos pagrindų. O tame ir slypi esmė!

Atskirai norisi paminėti žodelyčius – gavo ir davė. Angelei paminėjus, kad šeima gavo butą, kurį davė mamos fabrikas, jos „oponentai“ mėgino iš to pasityčioti. Tačiau tenka priminti, kad pats „patriarchas“ kaip gyveno, gaudamas sovietmečiu (kad ir butą Vilniaus Čiurlionio gatvėje), taip ir dabar gyvena, gaudamas buržuazinės vyriausybės duodamą išlaikymą. Drauge su Anūko, ministro pirmininko ir kitų vadinamųjų politikų ir juos aptarnaujančiųjų šeimomis.  Visas jų gerbūvis priklauso nuo to, ką jiems duoda. Skirtumas tame, kad anoji santvarka įnirtingai stengėsi duoti visiems ir prižiūrėjo, kad gautų visi. O nuo socializmo išlaisvintoje Lietuvoje, Angelės žodžiais – paprastas žmogus paliktas likimo valiai. (Nuo savęs pridursime, kad tokių žmonių - didžioji dauguma). Jei jau ką ir dera lyginti, tai tik tai, kas pasiekta tarybiniais laikais per 28 metus (nuo 1944 iki 1972 metų) ir koks Lietuvos kapitalistinis „progresas“ nuo 1990 iki 2018 metų. Įskaitant trėmimus, savižudybes, atostogų keliones ir emigraciją.

Dar kartą nuoširdus Dėkui narsiajai Angelei,

Kibirkštis

Apie tai, kaip buvęs ir viskuo aprūpintas (išskyrus dešreles ir bananus) tarybinis profesorius V. Landsbergis „laužo“ mitus, skleisdamas naujus, skaitykite čia.