Kone visos parlamentinės partijos
(išskyrus G. Palucko LSDP) – pradedant konservatoriais ir liberalais, baigiant
„valstiečiais“ ir lenkų rinkimų akcija – sutiko,
kad iki 2030-ųjų metų kariniams reikalams turėtų tekti 2,5% BVP finansavimas.
Reikalas buvo oficialiai apiformintas. Bus skiriama pusę procento daugiau, nei
praktiškai pasiektąjį 2%, kurio, kaip savotiškos duoklės iš NATO narių, dar
2016-ais į valdžią atėjęs Trampas
ėmė reikalauti iš „sąjungininkais“ vadinamų JAV vasalų. Tarp kurių - ir
Lietuva.
Aišku, mūsuose dalykas piešiamas gan
gražiai. Girdi, viskas daroma dėlei nacionalinio saugumo. Mat rusas kaip puolė,
taip toliau puola. Todėl, nors trečdalis
Lietuvos balansuoja ties skurdo riba, reikia ne socialinių garantijų, ne
didesnių atlyginimų (kad ir augant elementariausių maisto produktų kainoms!), o daugiau ginklų. Tiesa, kiek nuo šių 2,5% realiai
teksią ginkluotei, o kiek – įvairioms „auksinių
šaukštų“ aferoms, lieka atviru klausimu.
Tačiau reikalas dar įdomesnis, nei gali
atrodyti. Nes pati „BVP“ samprata, kaip taisyklė, dalykas apgaulingas (kad ji
neatspindi realaus materialinio visuomenės produkto – kita tema). Štai valdžia
sako, – „skiriam kariuomenei 2%... O paskui dar pusę
procento pridėsim.“... Ir ką? Nieko tokio. Nejau gailėsi mizernų 2, na, tebūnie
– 2,5%! Retam tebus žinoma, kad už esamų 2% BVP stovi apie 13% viso biudžeto.
Tuo tarpu už žadamųjų 2,5% BVP – nuo 18 iki 20%, taigi viena penktoji biudžeto!
Taip sakant, nuo 2030-ųjų (o G.
Landsbergio šlapiuose sapnuose, kurių jis nė nebeslepia – nuo 2025-ųjų)
daugiausiai iš „runkelių“ mokesčių surenkamo biudžeto bus skiriama (bent
oficialiai) kariuomenei. Kaip jau minėjome, tam tikrai daliai nutekant
atitinkamiems auksinių šaukštų, galbūt dar landsberginių darželių ir kt.
elitiniams „projektams“...
Tokie prioritetai pagrindinių krašto
politikų. Kurie (išlaidos kariuomenei), jei bent būtų ginami realūs liaudies
interesai, galėtų teoriškai būti pateisinti. Bet šiuo atveju – tai tiesiog
pažadėtas didesnis lietuviškas įnašas į bendrą JAV imperijos karinės mašinos
kasą. Iš kurios, kilus realiam karui, vargu ar būtų kas skiriama „Marijos žemės“
apsaugai. Nes čia – tik buferinė zona, kurios gyventojų tylus abejingumas ir
leidžia tokioms štai aferoms bei avantiūroms vykti.
Oficialų susitarimo tekstą galima pasiskaityti čia: Partijų susitarimas dėl LR karo išlaidų
Kibirkštis
Klapčiukai nieko nesprendžia, jie tik daro tai ką jiems liepia. Jokio skirtumo kas pasirašė svarbiausia, kad rezultatas yra, piliečių pinigai pavirs metalo laužu. Milijonas šen, milijonas ten,lyg būtume turtinga valstybė. Karui greit tiek pat skirs kaip švietimui, esam lyg laukinių gentis, kuri tik apie karą ir galvoja... 30 metų naudojomes Tarybiniais vaisiai, po truputį ateinu kvailių kartos, apgailėtina...
AtsakytiPanaikinti