Nors
jau ilgi dešimtmečiai, kaip jaunimo sąmonėn vis kalte kalamas antikomunizmas,
socializmo-komunizmo idėjos po truputėlį atgyja. Štai prestižinės Jungtinių
Valstijų „Vest
Pointo“ karo akademijos absolventas, Spenseris Raponė praeitais metais ėmė
atvirai reikšti savo įsitikinimus, kritikuodamas kapitalistinę santvarką ir
grobikišką JAV užsienio politiką, o per kadetų išleistuves viešai
pademonstruodamas marškinėlius su Ernesto Če Gevaros atvaizdu ir užrašą „Komunizmas
nugalės“. Pasmerkęs JAV vykdomus karus ir terorą, S. Raponė neseniai buvo
pašalintas iš kariuomenės, bet, atvirai eidamas į visuomenę, savo pozicijų
nekeičia ir drąsiai rėžia aštrų tiesos žodį.
Anot
Raponės, Jungtinės Valstijos vykdo karine jėga saugomą ekonominį planetos
apiplėšimą. Tuo jis įsitikino dar iki stojimo į Vest Pointą tarnaudamas
reindžeriu Afganistane, kur matė atvirą krašto pavergimą ir žvėriškas vietinių
žudynes, vykdomas tariamųjų „išlaisvintojų“... Būtent čia įvyko pamatinis lūžis
jaunojo kario pasaulėžiūroje – anksčiau tikėjęs „laisvės ir demokratijos“
mitologija, Raponė suprato tikruosius imperialistinės karo mašinos tikslus.
Tačiau
tada, savo paties prisipažinimu, jis dar galvojo idealistiškai – esą galima
situaciją pakeisti reformų kelių, veikiant „iš vidaus“. Taip jis atsidūrė Vest
Pointe, kur laisvalaikiu pradėjo skaityti marksizmo klasikų
veikalus, domėtis Steno Gofo,
buvusio JAV kariškio, tapusio žymiu antikarinio, anti-imperialistinio judėjimo
aktyvistu, istorija. Tuo būdu jis, nusikratydamas ankstesnių iliuzijų, priėjo
išvados, kad esama santvarka ne šiaip „bloga“, nes valdoma korumpuotų ar
tiesiog „ne tų“ veikėjų, bet iš esmės nukreipta prieš didžiąją žmonijos
daugumą, jog nedidelė buržujų mažuma lobtų darbo masių sąskaita.
„Save
laikau revoliuciniu socialistu. Raginu visus sąžinę turinčius karius sudėti
ginklus ir prisijungti prie manęs bei daugybės kitų, atsisakančių tarnauti
imperializmo agentams, vienytis į revoliucinį judėjimą“, – taip savo poziciją
apibrėžia Raponė, kviesdamas
likimo brolius jungtis draugėn darbui ir kovai už geresnį pasaulį, už naują
gyvenimą.
Tiesa,
drąsus buvusio karininko išstojimas iššaukė ne vien pažangaus jaunimo pagarbą
bei susižavėjimą, bet ir viršūnių, elitinės „grietinėlės“ pasipiktinimą. Esą
Raponė – arba „radikalizuotas“, kažkam jam „praplovus smegenis“, arba psichikos
ligonis. Šmeižtas ir įžeidinėjimai – tik taip buržujų liokajai atsako į
kapitalistinės santvarkos kritiką. Visgi faktai byloja ką kita.
Mat
Raponė dar iki Vest Pointo, jo mokytojų bei kolegų pripažinimu, buvo gabus
moksleivis, dar daugiau, pavyzdingas pilietis, pasižymėjęs nepriekaištingu elgesiu
bei mokymosi rezultatais. Kaip tik jo protas bei atsakomybės jausmas ir privedė
jaunuolį prie atitinkamų politinių išvadų. Tiesiog, būdamas narsiu ir sąžiningu
žmogumi, Raponė neparsidavė už Judo sidabrinius, o verčiau pasuko sunkiu bei
rizikingu, tačiau garbingu kovos už teisybę keliu, parodydamas pavyzdį kitiems.
Juo ir sekime.
Kibirkštis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą