Jau ilgą laiką mūsuose be perstojo
brangstant pragyvenimo reikmėms, kylant mokesčiams bei elementariausių maisto
produktų kainoms, nepasitenkinimas daugiausiai reiškiasi pasyviu keiksnojimu ir
niurzgėjimu, bet ne aktyviais veiksmais. Užtat tikrai verta dėmesio „Jonavos
žiniose“ paskelbta jonaviškio V. Krajausko iniciatyva: „Gana didinti mokesčius!“, kviečianti žmones gruodžio 13 d. nuo 14 val. visuose miestuose rinktis protestuoti prie
savivaldybių pastatų.
„Garsiai
ir aiškiai mes visi turime bent karta pasakyti: „Gana didinti mokesčius!“ Ir
vieningai susiburti prie savivaldybės ir atkreipti į save dėmesį, nes mes jau
sotūs pasiteisinimų ir pažadų... Turime pajausti apčiuopiamų rezultatų, nes tragedija didžiausia, kaip žmogus mokesčius sumokėjęs
neturi pragyvenimui...
Didėja mokesčiai, viskas brangsta, vis
labiau ir labiau diržus turime veržtis...
Todėl, kad mes tai toleruojam ir niekas
neprieštaraujam...
Turim
progą visi vieningai vienu metu pasakyti, kad mums jau nebetinka milijonai
sugalvotų pasiteisinimų, kodėl kainos kyla. Vieni nuo kitų stumdo mestus
kaltinimus, nėra kaltų...
Viską
ir patys žinot kaip yra išties, kaip sunku matyti kainas svetur mažesnes...
Daug kas sako, nieko nepakeis mūsų
piketas... Gal tai ir tiesa, o gal ir ne, bet faktas vienas, kad nieko nedarant
tikrai niekas nepasikeis...
Kad
būtų efektyvus piketas ir išgirstų
mus asmenys kurie gali kažką pakeisti, raginu prisijungti visus miestus
gruodžio 13 d. susivienyti bendrais šūkiais: „GANA DIDINTI MOKESČIUS!“
Ir
tikrai mus išgirs tas kas reikia, bus priversti kažko griebtis, kad nebūtume
stumiami į skurdą ir nereikėtų važiuoti apsipirkti maisto svetur.“
Taip skamba V. Krajausko paskelbtas
kvietimas į akciją. Ką čia matome? Pirmiausiai – visiškai teisėtą
pasipiktinimą padėtimi, kuomet vos galą su galu sudurti teišgalintys darbo
žmonės priversti vis smarkiau „veržtis diržus“, kol valdžios ir buržujų pilvas
tik augte auga. Vien ką pasako neseniai
išėjusi žinia apie „menku vartojimu“ teisinamą nuo pradžios iki šiolei
gryniausia afera buvusio SGD terminalo išlaikymo, o tuo pačiu ir apskritai dujų
pabrangimą, už kurį didžiausia reali našta teksianti ne jokiems „verslininkams“,
„Achemai“ ar kam kitam, o paprastai mūsų liaudžiai.
Kita vertus, ryškios yra ir protesto
iniciatoriaus politinės iliuzijos, atrodytų, netgi naivumas, pasireiškiantis
mintimi, kad piketai ar mitingai tiesiog turį „atkreipti dėmesį“, kad „tie,
katrie kažką gali pakeisti“, tiesiog „imtų ir pakeistų“. Labai gaila, bet
tikrovė visai kitokia. Visų pirma – valdžia, kokią turime, ir yra tam, kad būtų
taip, kaip yra. Tai – buržujų, stambaus kapitalo valdžia. Ji ir dirba, ji ir
dirbs turčių reikalams. Tad mažų mažiausiai naivu manyti, kad ji elgiasi, kaip
elgiasi, nes tiesiog „negirdi“ liaudies balso, o šiaip būtų visai geranoriška,
netgi minkšta ir pūkuota...
Esmė visiškai kitokia. Būtent – kad nei
jokia valdžia, nei jokie politikieriai paprastai liaudžiai nei padėjo, nei
padės, jei ji pati nebus pasiruošusi kovoti už savo gyvybinius interesus,
pradedant elementariausiais ekonominiais klausimais. Aišku, V. Krajausko
inicijuojamas tarpmiestinis protestas – dalykas mažas, tačiau tai jau yra
konkretus veiksmas, kuris pats savaime yra sveikintinas. Tačiau vien to negana.
Siekiant netgi paprasčiausių ekonominių
liaudies reikalavimų įgyvendinimo, būtinas ne ėjimas prašyti ponų malonės,
tikintis, kad elitas tiesiog ims ir „išgirs“ mūsų, vadinamųjų „runkelių“,
maldas. Ne – būtinas yra ryžtingas ir kovingas spaudimas, kokį vykdyti ir gali
tik pati liaudis tokiais masiniais pasipriešinimo veiksmais, kokius kadaise
regėjome 2009-ųjų sausio 16-ąją.
Tiktai kovodami darbo žmonės pasiekia
kolektyvinių laimėjimų – trumpesnes darbo valandas, didesnius atlyginimus ir
kt. Tai rodo kitų Europos šalių patyrimas, tai rodo ir visa darbininkų judėjimo
istorija. Be kita ko, tai rodo ir neseniai Sveikatos apsaugos ministro A.
Verygos paskelbtas pažadas nuo 2018-ųjų gegužės mėn. 20% padidinti
medicinos darbuotojų, tame tarpe vargingiausiai gyvenančiųjų slaugytojų, algas.
Atrodytų, maža – bet tai tik po susitikimo su vos organizuotis pradėjusiais
medikais. Ką bekalbėti apie tai, ką būtų galima išreikalauti masiniais
protestiniais veiksmais. Juolab, ne tiktai valstybiniame, bet ir privatiniame,
ypač gamybiniame sektoriuje! Kol šito neįsisavins
didesnė dalis lietuvių, tol ir teks tempti perdėm sunkią ponų buržujų užmesto
jungo naštą.
O šiuo atveju belieka širdingai
palaikyti akcijų tiek Jonavoje, tiek kituose Lietuvos miestuose
keliamus teisingus reikalavimus bei tuo pačiu tikėtis, kad tokie palyginti maži
veiksmai galėsią peraugti į didesnius, kad jų eigoje sąmoningiausieji tikrai
išmoktų ne maldauti, bet kovoti už savo teises.
„Nei dievas, caras nei galiūnas mums
išvadavimo neduos – vaikai garbingosios Komunos save iš skurdo išvaduos!“ (Internacionalas)
Kibirkštis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą