Skaitytojo laiškas. Sąjūdžio liberalios demokratijos mitai

Neseniai sulaukėme vieno pastovaus „Kibirkšties“ skaitytojo laiško, kuriame mūsų prašyta pasidalinti jo pamąstymais apie vadinamąją „demokratiją“, kurią Lietuvai atnešė Sąjūdis ir Vakarai. Teksto nepavadinsi nuodugnia, griežtai marksistine klausimo analize, bet jame tikrai nuoširdžiai ir populiariai nušviečiama esminė tiesa, kad mes, didžioji lietuvių dauguma, buvome apgauti. Tai – iš ties sąmojingas liaudies žodis. Puiki publicistika. Todėl minėtąjį laišką ir pateikiame jūsų visų dėmesiui.

„Rusai vėl puola!“

Lietuvoje šeimininkaujantiems parsidavėliams ir šizofrenikams toliau klykiant apie vis nesibaigiančią „Rusijos grėsmę“, sveiko proto balsas pasiekė net vadinamosios lietuviškosios „popkultūros“ atstovus – dainininkai Stano (S. Stavickis) ir D. Zvonkus sukūrė ir paskelbė muzikinį klipą „Rusai vėl puola“, kuriame tikrai sąmojingai ir nepaprastai taikliai parodoma mūsuose įsigalėjusios rusofobinės isterijos esmė. Kiekvienam vertėtų pasižiūrėti.

Graikų europarlamentaras: „Komunizmo tapatinimas su nacizmu – nepriimtinas ir provokacinis“

Kostas Papadakis

Europos Sąjungai pirmininkaujančioje Estijoje šį mėnesį vykusi taip vadinamos „Totalitarizmo aukų atminimo dienos“ konferencija, kurios pagrindiniu akcentu greta populiariai iškraipomo Molotovo-Ribentropo pakto buvo šiandien paplitusi klišė marksizmą, socializmą ir komunizmą prilyginti nacizmui – esą ir vieno, ir kito esama „totalitarinių ideologijų“, nusipelniusių vienodo pasmerkimo. Tuo tarpu Graikijai atstovaujantis europarlamentaras Kostas Papadakis teigia priešingai – kad šito esama šlykštaus ir gėdingo istorijos klastojimo, kuriuo bandoma nuslėpti glaudų ryšį, esantį tarp barbariško fašizmo ir neva minkštos bei pūkuotos kapitalistinės „demokratijos“. Žemiau – jo straipsnio vertimas į lietuvių kalbą.

„Valstiečių“ valdžios perliukai: mažesni mokesčiai buržujams ir jubiliejinė dovana „Patriarchui“

Vos prieš nepilnus metus didžiulė dalis „kairiąja“ tada buvusia A. Butkevičiaus socialdemokratų vyriausybe nusivylusių lietuvių bėgdami prie balsadėžių dėjo viltis į naujai „iškeptąją“ R. Karbauskio „Valstiečių ir žaliųjų sąjungą“ – ši partija pristatė save kaip tariamą užguitosios daugumos, tautos reikalų gynėjų, pasiryžusią iš kažin ko ir kažin kaip „atsiimti mūsų valstybę“. Tačiau naująja valdžia susižavėjusių liaudies naivuolių ir vadinamosios „valstiečių“ vyriausybės medaus mėnuo baigiasi – lyg yla iš maišo lenda ir jų tikrasis veidas.

Raimondas Kuodis ir lietuvių užmirštasis Karlas Marksas

Neseniai įvykusioje viešoje diskusijoje apie artėjančią naują pasaulinio kapitalistinio ūkio krizę, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis ekonomistas, R. Kuodis, išsakė eilę „laisvosios rinkos“ fanatikams nepatinkančių tiesų – tiesų apie didėjantį atotrūkį tarp augančio darbo našumo ir realaus darbo užmokesčio, finansines spekuliacijas ir aštrėjančią socialinę nelygybę. Nenuostabu, kad šios mintys sulaukė daugelio socialine-ekonomine krašto padėtimi nepatenkintų opozicininkų palaikymo. Tačiau kame reikalo esmė?

Tiesa apie Molotovo-Ribentropo paktą ir imperialistų propagandą

Molotovo-Ribentropo paktas – nuvalkiota tema Lietuvos ir kitų Pabaltijo šalių istoriografijoje, kuriant ir įtvirtinant „sovietinės blogio imperijos“ mitą. Tai viena tų temų, kuria atvira diskusija mūsuose draudžiama ir net teisiškai persekiojama. Todėl sutikdami šio istorinio pakto metines (rugpjūčio 23 d.), savo skaitytojams istorinės pažinties tikslais pateikiame graikų marksisto, N. Moto, parašyto straipsnio apie Molotovo-Ribentropo paktą, vertimą į lietuvių kalbą. Jame nušviečiami tikriejo to meto faktai, paneigiami antitarybiniai mitai. Rasite ir 2010 m. išėjusios knygelės, „Molotovo-Ribentropo paktas XX amžiaus geopolitinių procesų kontekste“ skaitmeninę kopiją.

Vilniuje – bado akcija prieš valdžios savivalę ir teisinį nihilizmą

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros startavo neterminuota bado akcija, nukreipta prieš šalyje nusistovėjusį faktinį paprastų piliečių beteisiškumą, korumpuotos valdininkijos, oligarchų ir jiems tarnaujančios teisėsaugos struktūrų savivalę.

Kas buvo Ernstas Telmanas?

Visi žinome, kad Vokietijoje 1933-1945 m. siautėjo nuožmi, tūkstančius ir milijonus nekaltų aukų nusinešusi fašistų diktatūra, į valdžią atėjusi formaliai „teisėtu“, „demokratiniu“ rinkimų keliu. Tačiau retas kuris dabarties jaunuolis, ypač šalyje kaip Lietuva, bus girdėjęs apie Ernstą Telmaną (1886-1944) – bene žymiausią to meto vokiečių didvyrį ir patriotą, tapusį visos Europos antifašistinio pasipriešinimo veidu ir 1944 m. rugpjūčio 18 d. kritusį nuo nacistinių budelių kulkų. Kas jisai buvo?

Leningrade vyko tarptautinė teorinė konferencija „Spaliui-100“

Rugpjūčio 10-13 dienomis Leningrade vyko Rusijos Komunistų Darbininkų Partijos (RKDP) organizuota tarptautinė teorinė komunistų konferencija, skirta Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šimtmečiui – „Spaliui-100“. Konferencijoje dalyvavo dešimtys marksistinių-lenininių partijų atstovų iš viso pasaulio: nuo Ispanijos iki Kazachstano, nuo Norvegijos iki Šri Lankos.

Solženycinas – supuvęs fašisto palikimas

2008 m. rugpjūčio 3 d. mirus antikomunizmo „patriarchui“, A. Solženycinui, jo raštai tapo vienu pagrindinių šaltinių antitarybinei isterijai ir ypatingiems šmeižtams prieš pirmąją socialistinę valstybę. Net ir dabar pagrindinis Solženycino veikalas, „Gulago archipelagas“, daugiau ar mažiau laikomas antikomunistine pasaulio kapitalizmo apologetų ir antitarybinių propagandininkų „biblija“.

Michailas Bugakovas. Rusofobija kaip nacionalinė idėja

Lietuvos valdančiojo elito rusofobija peržengė visas įmanomas ribas. Bet koks oficialių pareigūnų, politikų ar atskirų gyventojų grupių, net ir vaikų, kontaktas su Rusija sukėlia mūsuose eilinės antirusiškos isterijos bangą. Tuoj pat įvairiausio plauko landsbergiai, juknevičienės, anušauskai, valatkos, kasčiūnai, tapinai, o dabar jau ir valstietiškieji pranckiečiai su bakais prabyla apie „tautos išdavikus ir neišmanėlius, Rusijos propagandos pinkles, Kremliaus klastą ir agresiją“. Kaip visada daugiausiai „smagių“ epitetų rusų atžvilgiu pažeria mūsų kūrybiškiausias „patriarchas“: jie ir banditai, ir vagys, ir kvailiai, ir žudikai, ir agresoriai, ir teroristai. Nacionalinis radijas, televizija, internetas pradeda springti nuo rusofobiškų straipsnių bei komentarų, žurnalistinių tyrimų bei ekspertų analitikos. Atsiveria tarsi kokia „pandoros skrynia“ ir ateina „pasaulio pabaiga“...