Žinių
kanalas „RT“ praneša apie nerimą keliantį reiškinį Švedijoje: šalyje veikia
valstybės išlaikomos „lyties tyrimo komandos“, kurių paskirtis – daryti „vaikų
ir jaunimo analizę, siekiant nustatyti jų lytinį tapatumą ir padėti jiems
pasikeisti lytį“ (RT); kaip
liudija Švedijos dienraštis „Aftonbladet“, (Alftonbladet)
Stokholme veikiančios Astridos Lindgren vardo Vaikų ligoninėje psichiatre
dirbanti L. Frisen teigė, esą praėjusiais metais visoje Švedijoje dėl aukščiau
minėtųjų komandų „pagalbos“ kreipėsi net 197 vaikai ir jaunuoliai.
Šis
skaičius, toliau teigė L. Frisen, kasmet dvigubėja ir su juo sunku susitvarkyti
net šešioms vadinamuosius „lyčių tyrimus“ šalyje atliekančioms klinikoms. Kai
kuriems lyties keitimo operacijų užsinorėjusiems jaunuoliams tenka laukti iki
metų laiko; Švedijos Sveikatos apsaugos ministras, tuo tarpu, skundėsi, esą šito
per maža ir panašių klinikų reikėtų steigti dar daugiau.
Aišku,
sveiko proto nepraradusiems žmonėms turėtų kilti retorinis klausimas: net
nekalbant apie vadinamųjų lyties keitimo operacijų (ne) normalumą, kaip gali
būti, kad vaikai, nebūdami subrendę nei teisiškai atsakyti už savo veiksmus,
nei balsuoti rinkimuose, vis dėlto gali „patys“
spręsti, ar pageidauja tokios radikalios operacijos?
Tokia
absurdiška, bet Vakarų pasaulyje populiarėjanti politika, skatinama „kairuoliškomis“
frazėmis žaidžiančių liberalų, teoriškai grindžiama vadinamuoju genderizmu: esą
lyties esama ne biologinės kategorijos, o tik jokio objektyvaus statuso neturinčio
„socialinio konstrukto“, naudojamo tariamoms individo laisvėms varžyti. Bet tai
yra pseudomoksliniai kliedesiai, neturinčios nieko bendro su gamtamoksliniais
faktais ar gyvenimo tikrove*.
Vis
dėlto šitame reiškiasi aiški ir nepaneigiama buržuazinės visuomenės problema –
visuotinis žmonių susvetimėjimas: žmogui tampa svetima viskas aplinkui,
pradedant darbu ir kitais žmonėmis, o galiausiai, baigiant juo pačiu.
Tai
dar XIX a. vidury įžvelgė K. Marksas, suvokęs, kad, esant kapitalizmui,
didžiulę naudą žmonijai galintis suteikti technologinis progresas, didins
socialinį ir moralinį regresą. Plintantis
homoseksualizmas, „transgenderizmas“ ir kt. panašios tendencijos – tai yra tik
įmantrią ideologinę formą įgavusios kraštutinės tokio susvetimėjimo apraiškos.
Tuo
tarpu Švedijos valdžios sankcionuojama „lyties tyrimo komandų“ veikla turi
dvejopą reikšmę.
Pirma,
tai yra ne kas kita, kaip vaikų tvirkinimo įteisinimas bei vykdymas valstybiniu
mastu: tariamiems „ekspertams“ duodama laisvė nevaržomai plauti smegenis ne tik
nesusipratusiems paaugliams, bet ir bejėgiams vaikams, mažamečiams iki 6 metų
amžiaus. Tai yra iškrypėlių diktatūra.
Antra, tai tikriausiai yra pelningas ir vis augantis biznis – valstybinės subsidijos bei
privatūs pinigai gausiai byra į „lyties keitimo operacijas“ atliekančių asmenų
bei organizacijų kišenes.
Tai
yra vienos iš „pavyzdinių“ kapitalistinės Europos Sąjungos (ES) valstybių
politika, negalinti nekelti nuoširdaus pasipiktinimo kiekvienam doram ir paprasčiausios
nuovokos nepraradusiam žmogui. Ir ji plinta, šliauždama į rytų bei vidurio
Europos šalis, tame tarpe ir Lietuvą, kuriai taip pat grės panašus iškrypėlių
įsigalėjimas, nebent pakankamai didelei daliai liaudies užteks ryžto ir
sąmoningumo jam pasipriešinti.
Kibirkštis
* Daugelis
patologiniu antikomunizmu sergančių, bet „genderizmą“ kritikuojančių dešiniųjų
demagogų, sieja tai su savo išsigalvota „kultūrinio marksizmo“ šmėkla,
mėgindami kaltę dėl buržuazinio pasaulio kultūrinio bei moralinio išsigimimo
suversti marksistams ir komunistams. Tačiau su marksizmu šios teorijos neturi
nieko bendro – tai veikiau yra liberalų ir šiuolaikinių socialdemokratų „arkliukas“,
kurį vienareikšmiškai smerkia priešakinė Europos marksistinė–lenininė partija –
Graikijos Komunistų Partija (GKP) savo pareiškime dėl homoseksualistų „partnerysčių“
klausimo (On the
Cohabitation Agreement) bei šio mėnesio gale vyksiančio GKP XX
Suvažiavimo tezėse (Theses
of the CC of the KKE for the 20th Congress, p. 67–68).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą