2018 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

Jaunieji marksistai pažymėjo pirmosios Lietuvos proletarinės revoliucijos 100-metį


Lygiai šimtas metų – tiek laiko praėjo nuo tada, kai 1918-ųjų gruodžio 16-ąją mūsuose paskelbus Tarybų valdžios kūrimąsi prasidėjo Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija. Ir nors šiam jubiliejui – ne kaip kai kuriems – oficiozas dėmesio neskyrė, galime džiaugtis, kad istoriniai įvykiai, jų pamokos bei palikimas užmiršti neliko: vakar juos minėdami ir pagerbdami iš skirtingų šalies kampų Kaunan suvažiavo jaunieji Lietuvos marksistai.

Keliolika įvykusiojo susirinkimo dalyvių atstovavo eilėje skirtingų Lietuvos vietovių iškilusiems marksistiniams rateliams, suėjusiems drauge ne vien istorinei progai paminėti, bet ir konkretiems dabarties darbams aptarti.
Daryti iš viso 4-i pranešimai, kuriuos skaitė vilniečių atstovas K. Voiška, kaunietis M. Jonaitis ir po jo – dar du mūsų draugai.

Pirmuoju pranešimu buvo kritiškai pažvelgta tiek į objektyvią Lietuvos situaciją, tiek į mūsų, kaip socializmo-komunizmo šalininkų, veikimo galimybes, kylančių vilčių bei lūkesčių realumą; pabrėžtas poreikis ne vien užsiimti propaganda, bet ir gilinti teorinį darbą, pripažįstant nepakankamą eilės šiuolaikinių aktualijų (pvz., vykstančių kapitalizmo mutacijų, robotizacijos, ekologinių grėsmių ir t. t.) analizę, kuri būtina norint išsidirbti nuoseklias programines (taigi – ir praktinio veikimo) gaires.

Antruoju kalbėta pirmiausiai Lietuvoje esančių profesinių sąjungų klausimu. Pripažinęs egzistuojančiųjų profsąjungų reakcingumą (ne vien jų neveiklumą ar nepaisymą darbininkų reikalų, bet simbiozę su buržuazinės valstybės biurokratiniu aparatu), pranešėjas optimistiškai išreiškė poziciją, kad jose tikslinga dalyvauti ir marksistams, tuo būdu stengiantis skleisti klasinį susipratimą tarp sveikiau nusistačiusiųjų elementų, o ne užsisklendžiant į atskirą sektą.

Pabrėžta, kad visame tame privalu nepamesti iš akių galutinio mūsų tikslo – buržuazinės santvarkos nuvertimo, socialistinės ir komunistinės visuomenės kūrimo, kartu neatitrūkstant nuo žemiškų realijų – konkrečių dabarties organizacinių reikalų (tame tarpe naujų kadrų ieškojimo, ryšių su užsienio draugais ir kt.).

Trečiuoju aptartos kai kurios mūsų švietėjiško, propagandinio darbo aktualijos, pristatytas naujo, griežtai marksistinio spaudos leidinio, orientuoto pirmiausiai į studentiją, darbininkus bei kūrybinės inteligentijos sluoksnius projektas; pasiūlyta preliminari redkolegija, turėsianti įtraukti tiek jaunesnių, tiek vyresnių Lietuvos marksistų kartų atstovus.

Ketvirtasis pranešėjas papasakojo apie Kauno Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje kuriamą naują atliekų deginimo fabriką – kuris remiasi ne vien atsilikusiomis bei gamtinei aplinkai ypač žalingomis technologijomis, bet galėtų būti keičiamas alternatyvia, atliekamųjų medžiagų plazminiu perdirbimu – tiek žymiai pigesniu, tiek visiškai nekenksmingu orui. Tačiau, net po pakartotinų atskirų specialistų kreipimųsi, valdžios (tame tarpe Aplinkos apsaugos ministerijos) šitai nesudomino (daugiau šiuo klausimu žr.: Pūkas TV).

Pasibaigus susirinkimui, jo dalyviai nuvyko prie Keturių Komunarų (Karolio Požėlos, Juozo Greifenbergerio, Kazio Giedrio ir Rapolo Čarno) sušaudymo vietos, ten atiduodami pagarbą nuo fašistinių išsigimėlių kulkų kovoje už komunizmą kritusiems mūsų didvyriams. Sugiedoję „Internacionalą“, draugai išsiskirstė, išvykdami atgal į savo miestus ir miestelius, nusiteikę ryžtingai tęsti bendrą mūsų darbą; norinčius prie jo jungtis raginame su mumis susisiekti.

P. S.: 1918-ųjų gruodžio 16-ąją dieną Vilniuje prieš vokiškuosius okupantus ir melagingu „nepriklausomybės“ šūkiu besidangsčiusius jų vietinius pakalikus sukilę Lietuvos darbo žmonės – su Vincu Mickevičiumi-Kapsuku ir jo vadovauta Kompartija priešakyje – pradėjo kurti mūsų šalyje Tarybų (darbininkų ir darbo valstiečių kolektyvų tarybų, rus. – sovietų) valdžią. Apie tai žr. žemiau nurodomą literatūrą:


Kibirkštis

5 komentarai:

  1. Apie tokius renginius praneškit iš anksto čia, susirinktų daugiau idėjinių bendraminčių.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ar galetumet pakomentuoti- šiai dienai, nemažai autoritatingos šviesuomenės, teisingai besipiktindami valdžios elgesiu- vaiku atemimu(kai valstybe zino geriau kaip aukleti), atotrukiu nuo realios lietuvos situacijos, migrantu pakto pasirasymu, kai bus priimami kitatauciai pagal briuselio kvotas, sako, kad tai komunizmo apraiskos, arba neokomunizmas. Kaip pvz:http://ldiena.lt/straipsnis/11410/arvydas-juozaitis-krucinsku-drama-sapnuojame-kosmariska-karinio-komunizmo-sapna-ne-tai-tikrove
    Bet yra ir daugiau, ir Mazintas vienam is interviu taip kalbejo- kad sitacija kartojasi, kai valdzia geriau zino, bando peraukleti visuomene. Kas cia per reiskinys? Komunizmas juodinamas del nevykusio jo igyvendinimo, ar jis automatiskai zalingas kai yra bandomas igyvendinti- t.y. per daug vietos interpretacijoms ir priklauso nuo zmogaus sugedimo laipsnio, kaip jis komunizma igyvendins?
    Butu labai idomu isgirsti ir komunizmo sekeju nuomone. Aciu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia joks ne komunizmas. Komunizmas yra už ekonominių subjektų suvisuomeninimą, kad įmonės priklausytų ne privatiems asmenims, o visuomenei. Ir auklėjimo priemonės, kokios jos bebūtų buvusios kažkada, buvo nukreiptos į tai. O kas čia su vaikais vyksta, tai dėl privataus kapitalo. Norvegijoje veikia privačios agentūros, kurioms vaikų apsaugos tarnybos perduoda atimtus vaikus, kad tos agentūros savo ruožtu juos prižiūrėtų ir surastų globėjus, už ką jos gauna nemažus pinigus (apie 200 tūkst. eurų per metus už vieną vaiką). Iš esmės tai yra vaikų perpardavinėjimas. Tas pats ruošiama ir Lietuvai. Tai viskas dėl privataus kapitalo, su komunizmu tai neturi nieko bendro.

      Panaikinti
    2. Bet komunizmui tautu nereikia, o siai dienai globalistai taip pat naikina tautas, gal tai daugiau panasumas. visus surudint, sterilizuot, padaryt vienalyte darbo jega. Pagal Altiero Spineli, tada nebebutu del ko kariaut tarpusavy.

      Panaikinti
    3. Komunizmui reikia visų tautų, visų rasių. Bet skirtingų, o ne vienodų - vartotojiškų. SSRS visos tautos vystėsi kaip niekad iki tol sparčiai. Net ir čečėnai, ingušai ar Krymo totoriai, sugrįžę po tremčių...
      Tai kapitalizmui nereikalingos tautos, skirtingos kultūros ar rasės. Kapitalui reikia visiškai vienodos kultūros - VARTOJIMO, vienodų socialinių įpročių - VARTOJIMO, ir vienos tautos/rasės - VARTOTOJŲ. Kaip anglai sako - working, shopping, fucking, sleeping. Todėl jis neišvengiamai pralaimės. Ir joks "geležinis kulnas" neišgelbės.

      Komunizmui reikia iš visų ir kiekvieno - viso sukaupto ir naujai kaupiamo, įgimto ar įgyto kūrybinio, kultūrinio, mokslinio potencialo išsiskleidimo. Tiek individų, tiek tautų, tiek rasių. Ir tam tarnaus visos ekonominės+demokratinės visuomenės kuriamos pajėgos :)

      O Gulagus, represijas ir kitokias augimo klaidas, palikite lukštenti kapitalo parinktiems politikams, kandidatams ir juos aptarnaujantiems "analitikams".

      Panaikinti