2017 m. liepos 16 d., sekmadienis

Kas iš tiesų vyksta SLF?

Prieš kurį laiką buvusios marksistinės partijos, Socialistinio Liaudies Fronto (SLF) internetinėje svetainėje (slfrontas.lt) buvo paskelbtas straipsnis, pavadinimu „Kas iš tiesų vyksta SLF?“ – jame buvo objektyviai nušviečiama organizacijoje susiklosčiusi situacija, demaskuojami neteisėti SLF įsigalėjusios oportunistų grupės veiksmai. Greitu metu SLF svetainė nustojo veikusi – bijodami apie juos viešinamos tiesos, naująja SLF „vadovybe“ apsišaukę asmenys tinklapį užblokavo. Šito pasėkoje „Kibirkšties“ – jokioms politinėms partijoms nepriklausančio marksistinio portalo – redakcija sulaukė prašymo iš kelių mūsų bendraminčių, dalyvavusių SLF veikloje, minėtąjį straipsnį perspausdinti, kad jame išdėstyta informacija liktų viešai prieinama visiems, besidomintiems socialistiniu judėjimu Lietuvoje.





KAS IŠ TIESŲ VYKSTA SLF?




Birželio 16 d.  pasirodė viešas Socialistinio Liaudies Fronto (SLF) valdybos pareiškimas „Dėl spekuliacijų SLF vardu“, kuriame kalbama apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusius dviprasmiškus pareiškimus SLF vardu ir susiklosčiusią sudėtingą situaciją organizacijos viduje, kuriai nepasikeitus veiksnioji SLF valdybos dalis būsianti priversta imtis kitokių veikimo priemonių.

Kaip bebūtų gaila, situacija nesikeičia, o be to, daugeliui mūsų narių, draugų bei rėmėjų, aukščiau minėtame pareiškime nurodomos aplinkybės tikriausiai atrodo perdėm abstrakčiai ir neaiškiai. Natūraliai kyla klausimas – kas iš tiesų vyksta SLF?

Laikydamas būtinu reikalu nušviesti tikrąją dalykų padėtį, čia pasistengsiu į šį klausimą ir atsakyti.

Taigi, kaip žinia, 2016 m. birželio 4 d. Vilniuje įvyko SLF suvažiavimas, kuriame ryšium su pasikeitusiais įstatymais, reikalaujantiems nebe 1000, o 2000 narių politinėms partijoms, ir neužtenkamu SLF narių skaičiumi, buvo priimtas sprendimas perorganizuoti SLF iš politinės partijos į asociaciją.

Šiuo klausimu būta priešingų siūlymų.

Antai iki minėtojo suvažiavimo SLF pirmininkas E. Jagelavičius teigė, esą SLF politinę partiją galima teisiškai pertvarkyti į asociaciją, SLF liekant tuo pačiu, tik teisinę formą pakeitusiu dariniu, tuo būdu neprarandant politinės partijos narių sąrašo. Tuo tarpu buvęs tuomečio SLF prezidiumo narys, teisininkas J. Kovalskis, tvirtino, kad tokio varianto praktiškai nėra ir vienintelis kelias, nesurinkus 2000 narių – panaikinti SLF politinę partiją ir iš naujo steigti asociaciją, renkant naują narių sąrašą ir t. t.

Žymių nesutarimų būta ir kitais klausimais, eilei SLF narių, tame tarpe K. Bilansui ir K. Voiškai, išreiškus susirūpinimą dėl SLF idėjinės krypties pastovumo, jos marksistinių pagrindų, matant abejotiną kai kurių vadovų laikyseną, bei išsakius kritiką E. Jagelavičiaus ir buvusiojo prezidiumo nario,  G. Grabausko, neskaidrios veiklos bei keliamų intrigų atžvilgiu.

Daugiausiai palaikymo visgi sulaukus Jagelavičiui su Grabausku, buvo išrinktas naujas SLF kolektyvinio vadovavimo organas, iš 7 asmenų, įpareigojus Jagelavičių kuruoti teisinį SLF persitvarkymo iš politinės partijos į asociaciją procesą. Kovalskiui neįėjus į valdybos sudėtį, jo siūlymas dėl SLF persitvarkymo buvo atmestas.

Suvažiavimo pasėkoje įvykusiuose keliuose valdybos posėdžiuose vis labiau ryškėjo tiek SLF veiklos chaotiškumas, tiek idėjinė takoskyra, Grabausko-Jagelavičiaus grupei linkstant į socialdemokratišką reformizmą, o jų oponentams laikantis  marksistinių pozicijų. Neaiškumo miglos apgaubė ir SLF, kaip asociacijos, perregistravimo klausimą. Negana to, iš  SLF  pasitraukus R. Muksinovui, valdyboje liko 6 asmenys.

Tokios situacijos šviesoje kilo būtinybė nustatyti bendras veikimo gaires, užkardyti individualinę kai kurių valdybos narių savivalę, spekuliuojant viso SLF vardu.

Šios būtinybės išdava – 2016 m. gruodžio 2 d. įvykusiame SLF valdybos posėdyje buvo priimtas valdybos nutarimas „Dėl SLF valdybos struktūros ir darbo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu“.

Jame konkrečiai apibrėžtos E. Jagelavičiaus, kaip laikinojo pirmininko, pareigos šaukti SLF valdybos posėdžius mažiausiai kas du mėnesius bei kuruoti teisinį perorganizavimo procesą, kiekviename žingsnyje informuojant visus SLF valdybos narius, o sprendimus esminiais SLF veikimo klausimais (dėl renginių, pareiškimų, derybų su kt. organizacijomis, jungimųsi ir t. t.) priimant SLF valdybai.

Įtvirtintas kolektyvinio vadovavimo principas, esant 6 lygiateisiams SLF valdybos nariams, jų tarpe, laikinajam pirmininkui, kaip teisinio persitvarkymo proceso kuratoriui, be jokių kitų ypatingų pareigybių (pirmininko pavaduotojų, komisijų pirmininkų ar pan.). Tuo būdu į SLF veikimą turėjo būti įnešta tam tikra bendra tvarka, užkardyta savivalė ir chaotiškos tendencijos.

Tačiau paskesni įvykiai, priešingai nei tikėtasi, situacijos ne tik nepataisė, bet dargi užaštrino iki dabar esamos krizės SLF viduje.

Pirma – Jagelavičius, nevykdydamas savo, kaip laikinojo pirmininko, pareigų šaukti SLF valdybos posėdžius mažiausiai kas du mėnesius, nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki šiolei nesukvietė nei vieno valdybos posėdžio.

Antra – opieji SLF teisinio perorganizavimo klausimai, ypač korespondencijos su Teisingumo ministerija bei Registrų centru, palikti nežiniai, apie juos niekaip neinformuojant mažiausiai pusės SLF valdybos narių.

Trečia – 2017 m. pavasario bėgyje padažnėjo spekuliacijos SLF vardu, pradedant kovo mėn. „Pravdoje“ pasirodžiusiu pranešimu apie tariamą „komunistinio pogrindžio“ konferenciją, nutarusią vienytis apie SLF, kuriant „visaliaudinį judėjimą „Socializmas arba mirtis“ (Голос из коммунистического подполья) ir baigiant birželio 12 d. portale „Balt News“ pasirodžiusiame interviu, kuriame, skelbdamasis „SLF pirmininko pavaduotoju“, G. Grabauskas skelbia įvyksiantį naują SLF suvažiavimą (Литва: партия „Социалистический народный фронт“ переходит в наступление).

Reaguodami į tai, kai kurie SLF valdybos nariai pareikalavo pasiaiškinimų  dėl tokių pareiškimų. Atsakymo sulaukta tokio: esą Teisingumo ministerija nepripažįstanti SLF politinės partijos persiorganizavimo į asociaciją, o 2016 m. birželio 4 d. išrinktoji SLF valdyba esą negaliojanti, ko pasėkoje „grįžta“ prie senojo SLF politinės partijos prezidiumo, buvusio iki minėtojo suvažiavimo – tiktai be gegužės 29 d. galutinai iš SLF pasitraukusio J. Kovalskio. Susirinkęs šio tariamojo prezidiumo kvorumas esą priėmęs sprendimą sušaukti SLF suvažiavimą.

Asmeniškai ateiti į SLF valdybos nario, K. Bilanso, pasiūlytą SLF valdybos posėdį, numatytą birželio 19 d., ir pasiaiškinti dėl savo veiksmų, nei Jagelavičius, nei Grabauskas, nemalonėjo. Priešingai – jie apskritai ėmė neigti esamosios SLF valdybos teisėtumą.

Tai tiesmukiškai pažeidžia gruodžio 2 d. SLF valdybos priimtojo nutarimo nuostatas dėl kolektyvinio vadovavimo principo ir todėl, SLF vidaus tvarkos atžvilgiu, yra laikytina dar viena neteisėta Grabausko-Jagelavičiaus grupės savivalės ir nesiskaitymo su 2016 m. birželio 4 d. suvažiavimo išrinktosios SLF valdybos nariais, apraiška.

Negana to, E. Jagelavičius su G. Grabausku, toliau veikdami už akių 2016 m. birželio 4 d. įvykusio SLF suvažiavimo išrinktosios SLF valdybos nariams, ėmėsi aukščiau minėto „suvažiavimo“ rengimo: patys atrinkdami, kas delegatas, o kas ne, ir apie suvažiavimo vietą bei laiką jų neinformuodami – nei K. Bilanso, nei K. Voiškos, nei M. Bugakovo, kurį patys eilinių SLF narių akivaizdoje melagingai teigė „kvietę“.

M. Bugakovas parašė ir kt. SLF valdybos nariams pavedė perskaityti laišką neteisėtojo „suvažiavimo“ dalyviams, kuriame išdėstė pagrindinius faktus dėl SLF susiklosčiusios padėties. Jis buvo perskaitytas aukščiau nurodytoje vietoje ir laiku susirinkusiems asmenims, tiek SLF nariams, tiek keliems neaiškiems veikėjams, SLF „vadovų“ paskelbtų „suvažiavimo delegatais“.

Vos kelioliką „delegatų“ surinkęs „suvažiavimas“, su Jagelavičiumi ir Grabausku priešakyje, išrinko naują, iš 5 asmenų sudarytą SLF valdybą, vėliau tariamuoju SLF „pirmininku“ išrinkusią Grabauską. Negana to, savavališkai, už eilinių SLF narių akių (nekalbant apie 2016 m. birželio 4 d. suvažiavimo išrinktąją valdybą), šis penketukas patvirtino ir naujus, Grabausko pateiktus SLF programinius dokumentus.

Kaip žinia, visame tame nėra nieko bendro nei su marksizmu, nei socializmu. Visa ši kompanija veda savo pasekėjų grupę į abstraktaus „kairuoliškumo“, šiaudinio „antifašizmo“ ir neaiškių, galbūt „kilnių“ kažkieno  asmeninių tikslų politinę pelkę.

Tuo tarpu veiksnioji SLF valdybos dalis pasižada ir toliau veikti tvirtai bei ryžtingai iš SLF asociacijos  programinių pozicijų.



SLF infocentras



Žemiau pateikiamas M. Bugakovo laiško tekstas:



Gerb. draugai,



Atsiprašau, kad dėl objektyvių priežasčių negaliu dalyvauti  susirinkime. Tiesą sakant, kaip ir kai kurie kiti SLF Valdybos nariai, net nebuvau oficialiai į jį pakviestas. Mūsų šalies socialistiniame judėjime dalyvauju nuo 1994 m. kovo 26 dienos, t. y. nuo Steigiamojo Lietuvos socialistų partijos suvažiavimo. Per šį laikotarpį teko susidurti su ivairiausiais negražiais dalykais: intrigomis, provokacijomis, išdavystėmis ir tiesioginėmis manipuliacijomis bei kvailystėmis Deja, tokia „tradicija“ tęsiasi iki šiolei. Toks jau tas mūsų politinis gyvenimas. Kuo mažesne partija, tuo ambicingesni jos vadai ir vadukai.



Per praėjusį 2016 m. birželio 4 dienos SLF suvažiavimą mes, mano galva, padarėm strateginę klaidą. Mūsų bendrapartiečiai, E. Jagelavičius ir G. Grabauskas (nesiimu spręsti – sąmoningai ar nesąmoningai), įtikino mus, kad yra teisinė galimybė reorganizuoti partiją į Asociaciją. Už tai ir nubalsavome. Dalį kaltės dėl šios klaidos prisiimu asmeniškai ir aš.



Dabar aiškėja, kad tokio kelio nėra. Suvažiavime buvo siūloma alternatyva, bet mes jos neįvertinome. Manau, kad ir tolimesnis ėjimas panašiu keliu nieko neduos, nes ir šis susirinkimas (suvažiavimas?) kelia daug abejonių dėl savo legitimumo.



Anuomet taip pat nutarėme, kad  Asociacijos valdymo organas bus kolegialus ir išrinkome SLF Valdyba. Vėliau pati Valdyba  kolektyvinio vadovavimo principą sukonkretino atskirame dokumente „Dėl SLF Valdybos struktūros ir darbo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu“. Bet šis nutarimas praktiškai buvo sabotuojamas, jokio Valdybos darbo organizavimo iš Valdybos koordinatoriaus E. Jegelavičiaus pusės nebuvo vykdoma, o Valdybos narys G. Grabauskas savavališkai pasisavino teisę veikti visos Asociacijos vardu.



Nestokojama buvo ir įvairių nesuderintų su nustatyta Valdyboje tvarka avantiūristinių akcijų bei pareiškimų, kurie gali „pakišti“ visą SLF ir jo narius po kokiu nors kriminaliniu straipsniu.



Per šios metus, deja, įsitikinau, kad patikėti socializmo idėjos ir marksistinės  organizacijos Lietuvoje likimą dabartiniams SLF „vadovams“  būtu dar viena apmaudi ir nedovanotina klaida.



Siūlau pasvarstyti tokį išeities iš susidariusios situacijos variantą: išrinkti nedidelę iniciatyvinę grupę (arba naują Valdybą), kuri ir užsiimtų socialistinės Asociacijos steigimo ir jos registravimo klausimais pagal galiojančius LR įstatymus.



Linkiu sėkmės!



Michailas Bugakovas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą